202207.20

Dovanojimas – tai dvišalė sutartis, kuria vienas asmuo neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitam asmeniui nuosavybės teise arba atleidžia tą asmenį nuo turtinės pareigos. Dovanojantis turtą asmuo vadinamas dovanotoju, o asmuo, kuriam yra dovanojamas – apdovanotuoju. Vadovaujantis esamu reglamentavimu, dovanojimu nėra laikoma:

  • Sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam nuosavybės teise po dovanotojo mirties;
  • Besąlyginis asmens atsisakymas palikimo ar dar neįgyto nuosavybės teise turto, ar turtinės teisės;
  • Kai abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles;
  • Sutartis, pagal kurią vienas asmuo perduoda turtą ar turtinę teisę kitam asmeniui už atlyginimą.

Dovanoti negalima turto, kuris nėra dovanotojo nuosavybė, taip pat turto, kurio nėra sutarties sudarymo metu ar kuris bus sukurtas tik ateityje. Įstatymuose be kita ko nustatyta turto dovanojimo apribojimai: turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, galima dovanoti tik visų bendraturčių rašytiniu sutikimu; patikėjimo teise tvarkomą turtą galima dovanoti tik turto savininko rašytiniu sutikimu, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita; dovanojant reikalavimo teisę ar kai pasireiškia įvykdant už apdovanotąjį šio prievolę trečiajam asmeniui arba priimant apdovanotojo skolą trečiajam asmeniui, turi būti laikomas kitų LR Civiliniame kodekse nustatytų prievolių teisę reglamentuojančių taisyklių.

tam tikrais įstatymų nustatytais atvejais turi būti rašytinės formos, t.y. kai dovanos vertė yra didesnė kaip 1 500 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų). LR nustato, kad kai dovanojamas nekilnojamas daiktas, taip pat kai dovanojama didesnė kaip 14 500 EUR (keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų) vertės dovana, privalo būti patvirtinta notaro. Pabrėžtina, kad nekilnojamojo daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims gali sukelti tik tokiu atveju, jei sutartis įregistruota viešame sutarčių registre, taigi, svarbu laikytis įstatymų nustatytos tvarkos sudarant dovanojimo sutartis, siekiant ateityje išvengti teisinių ginčų.

Taip pat svarbu paminėti, kad dovanojantis turtą asmuo pajamų negauna, todėl jam nereikia mokėti jokių mokesčių, tačiau turtą kaip dovaną gavęs asmuo, priklausomai nuo to, kokios vertės ir iš kokio asmens gavo dovanojamą turtą, tam tikrais atvejais turės sumokėti gyventojų pajamų mokestį, nustatytą LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Vadovaujantis minėtu įstatymu dovanojimo būdu gautas iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Kaip dovana gautas turtas iš kitų gyventojų taip pat nėra apmokestinamas, jeigu per mokestinį laikotarpį (mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais) gauto dovanojamo turto vertė neviršija 2 500 eurų.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, dovanojimas – tai dvišalė sutartis, kuria vienas asmuo neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitam asmeniui nuosavybės teise arba atleidžia tą asmenį nuo turtinės pareigos. įstatymų nustatytais atvejais turi būti rašytinės formos bei patvirtinta notaro. Norint išvengti nemalonių situacijų bei siekiant tinkamai įforminti dovanojimą, rekomenduotina pasitarti su teisininkais, kurie įvertinę situaciją pakonsultuos ir patars bei esant poreikiui parengs turto dovanojimo sutartis.


APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia paslaugas dėl turto dovanojimo

Dėl konsultacijų, dokumentų parengimo, atstovavimo, susisiekite telefonu +37064771764

Sekite mūsų naujienas Facebook