Bylos esmė
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl būsimos žalos atlyginimo rangovui nekokybiškai atlikus statybos rangos darbus.
Ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškiniu, kuriuo, be kita ko, prašė priteisti 1 198 901,40 būsimos žalos atlyginimą: solidariai iš draudimo kompanijos ir rangovo – 827 917,61 Eur (maksimali draudimo suma dėl rangovo sutartinių įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu įvykdymo) ir iš rangovo – 370 983,79 Eur.
Ieškovas nurodė, kad rangovas nekokybiškai atliko jo užsakytus statybos darbus, jų trūkumai išryškėjo garantinio termino metu. Rangovas nepašalino atliktų rangos darbų trūkumų, todėl ieškovas priverstas savo iniciatyva, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, juos šalinti. Dėl šios priežasties, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl būsimos žalos atlyginimo priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl būsimos žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 219 432,82 Eur. Teismo vertinimu, ieškovo pateikta rangos sutartis ir sąmata dėl trūkumų šalinimo išlaidų, nebuvo pakankami įrodymai ieškovo reikalavimams pagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovo patirta žala yra tris kartus mažesnė nei ieškovo prašomas priteisti būsimos žalos dydis. Teismas taip pat vertino, kad rangovo atsakomybė už ieškovo patirtą žalą, atsižvelgiant į projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės laipsnį, yra tik 40 proc.
Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 455 323,10 Eur būsimos žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, projektuotojas nebuvo atsakingas už ieškovo patirtą/būsimą žalą, o pirmosios instancijos teismo projektuotojui priskirtą atlyginti žalos sumą turi atlyginti rangovas.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų, taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų.
Teismas gali įvertinti būsimos žalos atlyginimo galimybę, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Būsimos žalos dydžiui taikytinas realaus tikėtinumo kriterijus.
Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimos žalos atlyginimo priteisimo yra padarytos žalos pašalinimo išlaidų būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas padarytos žalos pašalinimo būsimų išlaidų atlyginimas, turi įrodyti būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas.
Būsimos žalos įvertinimo institutas skirtas atvejams, kai nuostoliai dar nėra patirti, bet jų realiai gali atsirasti ateityje, arba dėl įvairių priežasčių suskaičiuoti nuostolius tiksliai gali prireikti daugiau laiko, o tai neatitiktų nukentėjusiojo interesų.
Įrodinėjant būsimą žalą yra svarbu pagrįsti realią būsimos žalos atsiradimo tikimybę. Paprastai tokiu atveju yra remiamasi teoriniais galimų situacijų modeliavimais, skaičiavimais, kokia galėtų būti atitinkamų ateityje atsirasiančių nuostolių suma ir pan. Tuo tarpu reikalaujant priteisti realių nuostolių atlyginimą įrodinėjama, kad žala jau yra patirta, ją galima nustatyti ir apskaičiuoti tiksliai, ji nebėra numanoma. Tačiau vien įrodymų, pagrindžiančių realios žalos atsiradimo faktą, nepakanka. Abiem atvejais – tiek įrodinėjant realią žalos atsiradimo tikimybę, tiek realios žalos atsiradimo faktą – būtina pagrįsti ir šios žalos dydį, t. y. kad atitinkamos išlaidos buvo (bus) būtinos ir pagrįstos.
Kasacinis teismas akcentavo, kad patirtos/būsimos žalos realumas nėra esminis kriterijus, kurį turi pagrįsti ieškovas, siekdamas įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Be aplinkybės, kad žala jau yra patirta arba yra reali tikimybė, kad ji atsiras ateityje, turi būti įrodytas ir žalos dydis. Pažymėtina, kad faktinis atitinkamų išlaidų patyrimas savaime nereiškia, kad šios išlaidos yra automatiškai pripažįstamos žala. Šių išlaidų prašanti šalis dar turi pagrįsti šių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be to, turi būti įvertintas ir priežastinis ryšys tarp būsimos žalos ir neteisėtų veiksmų.
Remdamasis nurodytais išaiškinimais, nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad įrodęs žalos (patiriamos ar būsimos žalos) realumą, ieškovas taip pat turėjo įrodyti defektų šalinimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje esančių įrodymų visumą (įskaitant ir ieškovo pateiktus faktiškai atliekamų darbų įrodymus), nusprendė, kad šių įrodymų nepakanka patvirtinti, jog ieškovo nurodomos 1 198 901,40 Eur defektų šalinimo išlaidos bus (buvo) būtinos ir pagrįstos.
Kasacinio teismo vertinimu, teismai pagrįstai nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti būsimos žalos suma yra daugiau nei tris kartus didesnė nei atitinkamų statybos specialistų apskaičiuota defektų šalinimo suma, todėl vertino, kad ieškovo nurodoma suma neatspindi rinkos kainos. Be to, teismų nustatyta, kad dalis ieškovo nurodomų nuostolių susiję su visai kitokiais fasado sprendiniais ir jų įgyvendinimu. Tai, kad atitinkamas defektų šalinimo išlaidas ieškovas jau yra patyręs, savaime nereiškia, jog šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ypač atsižvelgiant į tai, jog mokėjimai buvo atliekami su ieškovu susijusiai įmonei.
Taigi, bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas visa apimtimi neįrodė prašomų priteisti būtinų ir pagrįstų nuostolių, laikė, jog vertinant defektų šalinimo išlaidas labiau pagrįsta yra remtis kitų ekspertų atliktais apskaičiavimais, o ne ieškovo pateikta sąmata.
Rezultatas
Kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025