202204.12
Bylos esmė

Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš nesant atsakovų sutikimo su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu. Ieškovė ieškiniu prašė kartu su atsakovais valdomą žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, iš atsakovų priteisiant ieškovei atsakovams priklausančias dalis, o atsakovams iš ieškovės – pinigines kompensacijas už ieškovei atitenkančias atsakovų dalis bendroje dalinėje nuosavybėje.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą pakeitė ir ieškinį patenkino visiškai.

Kasacinio teismo išaiškinimai

Kasacinis teismas pažymėjo, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš teisės būdo sprendžiantis teismas yra apribotas juos išspręsti paprastai vienu iš dviejų būdų – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais.

Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą.

Atskiri daiktai, iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš rezultatas.

Priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas.

Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad žemės sklypo natūra neįmanoma, nes dėl itin mažų atsakovams priklausančių žemės sklypo dalių nėra galimybės suformuoti atskirų žemėtvarkos taisykles atitinkančių sklypų, užtikrinti viso žemės sklypo naudojimą pagal (komercinę) paskirtį. Šalių ginčo dėl to, kad egzistuoja kliūtys atidalyti turtą natūra, nėra.

Kasacinis teismas išaiškino, kad galimybės taikyti daikto atidalijimą natūra nebuvimas ir sąlygų taikyti išimtinį atidalijimo būdą priteisiant kompensaciją pinigais įgyvendinimas suponuoja prielaidas teismui riboti su tokiu atidalijimo būdu nesutinkančio bendraturčio nuosavybės teisę. Taigi nuosavybės teisės ribojimas atidalijimo santykiuose iš esmės neišvengiamas esant šalių ginčui, kurį teismas turi spręsti vadovaudamasis proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Kasacinis teismas atsakovams priklausančių žemės sklypo dalių paėmimo nevertino kaip esminio jų (savininkų) teisių pažeidimo, atsižvelgdamas, be kitų, į aplinkybes, kad atsakovų sklypo dalys yra itin mažos, jų negalima realiai naudoti pagal žemės sklypo (komercinę) paskirtį, nenustatytas esminis atsakovų interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe. Tai, kad atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nusprendė apeliacinės instancijos teismas, nelaikytina išskirtine aplinkybe, nes nenustatyta, kad itin mažos žemės sklypo dalys, kurios buvo priskirtos atsakovams, turėtų aiškiai reikšmingą sentimentalią ir emocinę vertę.

Rezultatas

Kasacinis teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovės patenkintas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022

APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia paslaugas žemės teisinių santykių srityse

Sekite mūsų naujienas Facebook