Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – bendrovė) ir jos vadovė teismo prašė pripažinti negaliojančiais du paprastuosius vekselius, panaikinti šių vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus. Ieškovės (bendrovės vadovės) teigimu, ji nepasirašė vekselių nei kaip bendrovės vadovė, nei asmeniškai, kaip vekselių laiduotoja, taip pat nedavė sutikimo būti laiduotoja. Vekseliams pasirašyti panaudota jos parašo faksimilė. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai – tenkino ieškinį.
Kasacinis teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į vekselio išskirtinę galią, vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti ir su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyti griežti vekselio formalumo reikalavimai dėl vekselio išdavimo bei iš jo kylančių reikalavimo teisių įgyvendinimo tvarkos ir šių reikalavimų nesilaikymo teisiniai padariniai. Vieni iš nurodytų formalių reikalavimų – ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje išvardyti privalomi vekselio rekvizitai, būtini sudarant vekselį, kad jis įgytų vekselio teisinę galią. Vadovaujantis ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktu paprastajame vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Paprastųjų vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuotas Vekselių naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987, kurių 10 punkte nustatytas imperatyvus draudimas naudoti faksimiles išrašant vekselius. Tik tinkamai išrašytas ir visus rekvizitus turintis paprastasis vekselis turi paprastojo vekselio galią (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis, CK 1.101 straipsnio 9 dalis), o nesant nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, vekselis neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, kasacinis teismas konstatavo, kad ne faksimilė, o tik vekselio davėjo parašas gali būti kvalifikuojamas kaip įstatyme nurodytas būtinas vekselio rekvizitas, kurio nesant dokumentas neturi vekselio galios.
Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atitinkamuose paprastuosiuose vekseliuose panaudota vekselių davėjos ir vekselių laiduotojos parašo faksimilė, o ne parašas. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo vekselius neturinčiais vekselio galios. Tokiu atveju negalioja ir vekselių laiduotojos įsipareigojimai (ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalis, 79 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktikoje suformuluotą nuostatą, kad, pripažinus paprastąjį vekselį neturinčiu vekselio galios, jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas šis dokumentas, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kasacinio skundo argumentai dėl vekselių davėjos ir laiduotojos nesąžiningumo panaudojant vekseliuose parašo faksimilę galėtų būti reikšmingi tuo atveju, jei kreditorius reikštų (ginčo atveju – nepareikšta) reikalavimą dėl vekseliuose nurodytų sumų priteisimo iš skolininkės (bendrovės) ir laiduotojos (jos vadovės) ar žalos atlyginimo iš asmenų, organizavusių paskolos gavimą iš atsakovės, įsipareigojusių užtikrinti paskolos grąžinimą vekseliu ir atsakingų už šio įsipareigojimo tinkamą neįvykdymą.
Kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-469/2021