201811.12

Ieškovė (draudimo kompanija), išmokėjusi apdrausto buto savininkui draudimo išmoką už dėl susidėvėjusių vandens tinklų avarijos aplietą butą, regreso tvarka prašė priteisti iš atsakovės (daugiabučio namo savininkų bendrijos) žalos atlyginimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino. Kasacinis teismas pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams; daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Kasacinis teismas jau yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija. Todėl apžvelgiamoje byloje kasacinis teismas, plėtodamas formuojamą praktiką, susijusią su subjekto, atsakingo už žalą, padarytą dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektams priskiriamos 8 inžinerinės įrangos gedimo, nustatymu, pažymėjo, kad pagal statybos techninio reglamento 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 29 punkte nustatytą teisinį reguliavimą už šiame reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka atsako gyvenamųjų namų naudotojai ir techniniai prižiūrėtojai. Taigi, bendrija, nebūdama gyvenamojo namo naudotoja bei jo techninė prižiūrėtoja (Statybos įstatymo 48 straipsnio 1–3 dalys), negali būti ir atsakomybės, atsirandančios dėl privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, subjektas. Bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą, tačiau į ją draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad bendrija, kaip specifinis juridinis asmuo (bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo forma), nėra subjektas, kuris negalėtų vykdyti veiklos neturėdamas nuosavybės teise turto; įstatymų leidėjo nustatytos galimybės įgyti jam nuosavybės teise turtą yra ribotos; į pagrindinę turto dalį – kaupiamąsias lėšas, kurias bendrija privalo kaupti pagal įstatymus, nukreipti išieškojimą pagal bendrijos prievoles draudžiama, o reikalauti, kad pagal bendrijos prievoles atsakytų bendrijos nariai (bendriją įsteigę butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai), tuo tikslu priskaičiuojant jiems papildomas tikslines įmokas, nėra teisinio pagrindo. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas pripažino, kad daugiabučių namų savininkų bendrija nėra atsakinga už prašomą priteisti žalą, todėl teismų priimtus procesinius sprendimus panaikino ir ieškinį atsakovei atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018