Akcijų pirkimas – pardavimas privalo būti atliekamas laikantis šių įstatymų – LR Civilinio kodekso, LR Akcinių bendrovių įstatymo. Toliau pateikiama aktuali ir svarbi informacija, ketinantiems įsigyti arba parduoti uždarosios akcinės bendrovės akcijas.
Akcijų pirkimo – pardavimo procedūra
Apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti uždarajai akcinei bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 21 diena nuo bendrovės pranešimo ar registruoto laiško išsiuntimo dienos. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas. Jei vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškę akcininkai visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti apmokėdami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tos dienos, kurią uždaroji akcinė bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip. Akcijas parduodantis asmuo turi teisę pareikalauti, kad pirkėjas pateiktų adekvatų kainos už akcijas apmokėjimo užtikrinimą (banko garantiją, įkeitimą ir kt.). Jei siūlomų parduoti akcijų paklausa viršija jų pasiūlą, pageidaujantiems įsigyti naujų akcijų akcininkams akcijos skirstomos proporcingai jiems priklausančių akcijų skaičiui. Jei per nustatytus terminus uždarosios akcinės bendrovės vadovas akcininkui praneša, kad kiti akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų, arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta jo pranešime apie ketinimą parduoti akcijas. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas nustatytos akcijų pardavimo tvarkos, jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui. Uždarosios akcinės bendrovės įstatai gali numatyti kitokią akcijų pardavimo tvarką.
Akcijų pirkimo – pardavimo sutartys
Uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaromos paprasta rašytine forma, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. Pagal Civilinio kodekso nuostatas, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti notarinės formos, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį. Notarinės formos nesilaikymas, t.y. kai akcijų pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti notarinės formos, tačiau sudaroma paprastos rašytinės ar net žodinės formos sutartis, daro tokį sandorį negaliojančiu (Civilinio kodekso 1.93 str. 3 d.) ir jam taikomos šios pasekmės (Civilinio kodekso 1.80 str. 2 d.): kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pasitaiko atvejų, kai akcijos yra parduodamos keliais sandoriais, taip siekiant išskaidyti parduodamų akcijų skaičių ar kainą, bei tokiu būdu išvengti privalomos notarinės formos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sudarant paprastos rašytinės formos pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu atveju, sandoriai automatiškai netampa negaliojantys aukščiau nurodytų Civilinio kodekso normų pagrindu, tačiau tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojantys teismo tvarka – asmuo, kurio teisės buvo pažeistos dėl notarinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties formos nesilaikymo, turi teisę reikšti ieškinį.
Dėl konsultacijų, dokumentų parengimo, atstovavimo teisme, susisiekite telefonu +37064771764