Ieškovai (kreditoriai) prašo teismo atsakovų sudarytą buto ir žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes, ieškovų teigimu, taip atsakovai sumažino savo turtą ir dėl šio sandorio tapo nebegalima išieškoti skolų. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis. Kasacinis 15 teismas pažymėjo, kad ieškovės padarytas garso įrašas, kaip įrodymas, gali patvirtinti tik tas aplinkybes, kurios yra susijusios su pokalbyje dalyvavusiais asmenimis, pvz., šis įrodymas galėtų būti naudojamas pagrindžiant vienos ginčijamo sandorio šalies, dalyvavusios pokalbyje, nesąžiningumą. Tuo tarpu garso įraše užfiksuoti pokalbio dalyvių, kurie kartu yra ir apžvelgiamos bylos šalys, teiginiai dėl pokalbyje nedalyvavusių asmenų turimos informacijos, šių asmenų veiksmų ir (ar) jų motyvų negali būti laikomi patikimai pagrindžiančiais šias aplinkybes, nes, pirma, neįmanoma patvirtinti, ar pokalbyje užfiksuota informacija nešališka, antra, bylos nagrinėjimo metu šiuos teiginius neigė pokalbyje nedalyvavę asmenys, jų nepatvirtino sandorį tvirtinęs notaras. Todėl šioje byloje ieškovės pateiktas garso įrašas nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl pokalbyje nedalyvavusio asmens (ne)sąžiningumo. Kasacinis teismas konstatavo, kad skolininko finansinė padėtis, kai pasikeičia turimo turto išraiška, bet ne jo vertė, savaime nevertintina kaip pažeidžianti kreditorių teises, nes tokiu atveju kreditoriai gali nukreipti savo reikalavimą į pagal sandorį gautas lėšas. Tačiau kreditorių teisėms gali turėti reikšmės tai, kaip skolininkas nusprendžia disponuoti gautais pinigais. Nustačius aplinkybę, kad skolininkas nebeturi pagal sandorį gautų lėšų ir (ar) kito turto, svarbu nustatyti, kokius sandorius skolininkas sudarė disponuodamas šiomis lėšomis ir (ar) kokį turtą įgijo pagal šiuos sandorius. Tik tokiu atveju teismas galėtų vertinti, ar kreditoriams išliko galimybė tenkinti savo reikalavimus, ar nepažeistos jų teisės. Tik tikslūs duomenys apie skolininko sudarytus sandorius, disponuojant pagal ginčijamą sandorį gautomis lėšomis, sudarytų galimybę kreditoriams įvertinti jų teisėtumą, o esant reikalui – juos ginčyti. Kasacinis teismas nurodė, kad nustatytų šios bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad iš esmės vienintelio vertingo skolininko turto pardavimas, neišsaugant pagal sutartį gautų pinigų ir nepanaudojant jų atsiskaitymui su visais kreditoriais pagal įstatyme nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką, nenustačius, kur ir kokių sandorių pagrindu buvo panaudoti pinigai, nulėmė kreditorių galimybės realiai išieškoti skolą iš skolininko sumažėjimą arba tokia galimybė išsiieškoti skolą apskritai išnyko. Taigi pirmiau nurodytų skolininko veiksmų visuma pažeidė kreditorių teises. Tačiau, nenustatęs kitos sandorio šalies nesąžiningumo, kasacinis teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Dėl to kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 372-969/2017