Bylos esmė
Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, aiškinimo ir taikymo, dėl detaliojo plano privalomumo sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo.
Ieškovas prašė teismo nustatyti kelio servitutą S1 ir kelio servitutą S2 pagal UAB „Surveta“ parengtus planus arba kelio servitutą pagal matininko I. Ž. parengtą planą.
Ieškovui priklausantis žemės sklypas detaliuoju planu padalytas į keturis žemės sklypus. Detaliajame plane numatyti kelio servitutai. Ieškovas pardavė du sklypus atsakovams. Ieškovo žemės sklypai ribojasi su atsakovų žemės sklypais tokiu būdu, kad patekti į ieškovo sklypą galima tik per atsakovų sklypą detaliuoju planu suplanuoti kelio servitutu, kuris nėra įregistruotas. Atsakovai, įsigydami žemės sklypus, įsipareigojo laikytis detaliojo plano ir sklypų specialiųjų naudojimosi sąlygų. Atsakovai pasidarė sau patogų privažiavimą prie namo ir buvusį kelią į ieškovo žemės sklypus panaikino.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo žemės sklypai pagal savo paskirtį ir lokaciją yra tokios padėties, kad privažiavimas į juos nuo gatvės yra galimas tik suvaržant kito asmens nuosavybės teisę į jo žemės sklypą. Taigi tarnaujantysis servitutas turėtų būti nustatomas ne kurių nors aplinkinių savininkų sklypuose, o būtent atsakovams priklausančiame sklype. Tačiau siūlomas ieškiniu servitutas nepagrįstai plačiai riboja tarnaujančiojo daikto savininkų nuosavybės teisę, nors matoma akivaizdi galimybė ieškovui patekti į savo žemės sklypą ribojant atsakovų valdymo teisę tik viename iš sklypų, todėl reikalavimas nustatyti tokio plataus masto servitutą pagal UAB „Surveta“ schemą atmestas.
Dėl reikalavimo nustatyti servitutą pagal matininko I. Ž. parengtą planą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašomo nustatyti servituto plotis sudaro net 5 m, toks kelio plotis yra perteklinis. Be to, patvirtinant tokį servitutą atstumas nuo servitutinio kelio ribos iki atsakovų gyvenamojo namo sienos sudarytų vos apie 3,70 m, o tai turėtų neigiamos įtakos gyvenamajame name gyvenančių asmenų komfortui. Taip pat reikėtų iškirsti per visą atsakovų sklypo ilgąją kraštinę pasodintą tujų gyvatvorę.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkino – nustatė servitutus S1 ir S2 pagal UAB „Surveta“ parengtus planus. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad detalusis planas (ir detaliojo plano sprendiniai) turi būti vertinamas pagal CPK 197 str. 2 d., kaip oficialus rašytinis įrodymas.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Servituto nustatymas teismo sprendimu – vienas iš servituto nustatymo pagrindų, pagal CK 4.126 str. 1 d., teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 str., būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų.
Servitutas, kaip daiktinė teisė, tiek nustatomas, tiek dėl jo pabaigos sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo nurodytais atvejais – administraciniu aktu. Detalusis planas nėra administracinis aktas, kuriuo pagal įstatymą gali būti nustatytas servitutas, todėl servituto poreikio nustatymas ar servituto siūlymas detaliajame plane nesukelia servituto teisinių padarinių.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad:
- servitutas nustatomas pagal CK nuostatas;
- teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys, susiję su siūlymais dėl servituto nustatymo, neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 str.);
- teritorijų planavimo dokumentų faktiniai duomenys, susiję su siūlymais dėl servituto nustatymo, vertinami kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 str.), iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servitutui nustatyti aplinkybių (CPK 177 str.);
- sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, kai teritorijų planavimo dokumentuose nurodyti siūlymai dėl servituto nustatymo, vertinama įrodymų visuma – ar siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio yra pakankami, atitinka įstatymo reikalavimus ir šalių interesus tiek, kad užtikrina viešpataujančiojo daikto naudojimą ir pernelyg nesuvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių;
- svarbu įvertinti ir paties detaliojo plano turinį (pvz., kaip buvo suformuoti žemės sklypai, kieno iniciatyva, kada tai atlikta, ar yra kokių svarbių pasikeitimų, kurie aktualūs šiuo metu, pan.).
Taigi, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, detaliojo plano sprendiniai, kuriuose yra tik siūlymai dėl servituto nustatymo, turi reikšmės nustatant konkretų servitutą, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo išvada, kad toks detalusis planas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), padaryta nukrypstant nuo pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų. Teritorijų planavimo dokumentų siūlymai dėl servituto nustatymo gali sutapti, bet gali ir nesutapti su ta aplinkybių visuma, kuri yra įvertinama ir svarbi nustatant servitutą teismo sprendimu.
Ginčo atveju nustatyta ir tai, kad yra pasikeitusios tam tikros aplinkybės, kurios egzistavo nurodant siūlymus dėl servituto detaliojo plano sprendiniuose: tuo metu buvo vienas sklypas, vėliau jis buvo padalytas į keturias dalis (sklypus), šis sklypas, o ir vėliau padalyti sklypai priklausė tik ieškovui, sklypas nebuvo užstatytas, o šiuo metu du sklypai priklauso ieškovui, kiti du – atsakovams, be to, atsakovams priklausančiame sklype yra pastatytas gyvenamasis namas. Šios bylos dalykas – klausimas dėl servituto nustatymo, o ne dėl detaliojo plano teisėtumo, todėl sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo vertinami detaliajame plane nurodyti siūlymai dėl servituto atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes.
Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, suabsoliutinęs detaliojo plano, kuriame nurodyti tik siūlymai dėl servituto nustatymo, reikšmę, taip pat visapusiškai neįvertino aplinkybių, jog, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo, o viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tik tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiaisiais daiktais – ieškovo žemės sklypais, detaliajame plane nurodytu siūlymu dėl servitutų bus minimaliai apribotos tarnaujančiųjų daiktų savininkų – atsakovų teisės.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad servituto nustatymas viename iš sklypų galimai nėra būtinas, nes panašu, kad ieškovas turėtų galimybę patekti į savo sklypą per kitą turimą sklypą, jei servitutas būtų nustatytas tik viename iš atsakovų žemės sklypų. Tačiau tam, kad būtų galima padaryti tokią išvadą, byloje buvo būtina nustatyti, ar yra reali galimybė ieškovui į sklypą įsirengti įvažiavimą ne per atsakovų žemės sklypus nustatant servitutą, o įrengiant kelią per kitą savo sklypą, nes turi būti nustatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti iš jo) keliu (gatve), besijungiančiu (besijungiančia) su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais. Ši aplinkybė teismų visapusiškai nebuvo ištirta.
Jeigu byloje būtų nustatyta galimybė įrengti kelią per ieškovo žemės sklypą, taptų aktualus ieškovo pateiktas alternatyvus reikalavimas nustatyti servitutą pagal matininko I. Ž. parengtus servituto planus.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kelio servitutu suteikiama teisė naudotis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, esančia konkrečioje sklypo vietoje, susisiekimo tikslais. Tokia žemės sklypo vieta (servituto kelias) gali turėti kelio elementų Kelių įstatymo prasme, bet gali jų ir neturėti. Svarbu, kad tokia žemės sklypo vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus.
Byloje būtina įvertinti, ar, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu pagal I. Ž. parengtus servituto planus, esant detaliajam planui, kuriame yra nurodyti siūlymai dėl servituto nustatymo, yra galimos atitinkamos detaliojo plano korekcijos ir (ar) jos neprieštarautų su teritorijų planavimu susijusioms imperatyvioms teisės normoms. Esant galimybei įrengti kelią per ieškovui priklausantį sklypą į kitą ieškovui priklausantį sklypą, teismo sprendimo dėl servituto nustatymo pagal alternatyvųjį reikalavimą priėmimas tiesiogiai sietinas su detaliojo plano koregavimu (pakeitimu), todėl, bylos nagrinėjimo metu sprendžiant klausimą dėl pirmiau minėto servituto nustatymo, turėtų būti nustatyta, ar atitinkamas detaliojo plano pakoregavimas (pakeitimas) dera su teritorijų planavimą reglamentuojančiose teisės normose įtvirtintais reikalavimais. Šių aplinkybių teismai visapusiškai nesiaiškino.
Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutartyje nurodyti teismų visapusiškai neištirti klausimai dėl servituto nustatymo tik vienam iš atsakovų žemės sklypų ir galimybės į žemės sklypą ieškovui įsirengti kelią per savo žemės sklypą bei dėl detaliojo plano koregavimo yra susiję su faktinių aplinkybių nustatymu. Kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato, todėl išdėstyti motyvai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezultatas
Kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą bei nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-933/2026
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia paslaugas žemės teisinių santykių srityje