Ieškovė teismo prašė iš atsakovo priteisti jų nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ir išlaikymo įsiskolinimą.Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio dalį tenkino. Kasacinis teismas sutiko su žemesnės instancijos teismų nustatytu iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistino išlaikymo dydžiu – 175 Eur per mėnesį. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą atsakovas neįrodinėjo, jog aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai), iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 175 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio pagrįstumo, nurodė, kad tokia situacija, kai atsakovas niekada neteikė išlaikymo šalių sūnui, ieškovę tenkino gana ilgą laikotarpį. Teismas sprendė, kad ieškovė, gera valia prisiėmusi pareigą viena išlaikyti sūnų, praeityje jau yra patenkinusi sūnaus poreikius, todėl negalima teigti, kad, teismui sumažinus įsiskolinimo dydį, pažeidžiami vaiko interesai, nes jam išlaikymą teikė tik vienas iš tėvų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Tėvams, kaip uzufruktoriams, tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesikreipė į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaiko poreikiai buvo mažesni, ir pan. Remdamasi išdėstytais argumentais kasacinio teismo teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas pripažino nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimo. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas pakeitė bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir padidino ieškovei iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 288-378/2017