Pareiškėja (skolininkė) prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo nustatytas 27 779,99 Eur antstolio atlygis, ir nustatyti antstoliui 100 Eur atlyginimą. Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimas buvo įvykdytas ne dėl antstolio vykdymo veiksmų, o pačiai pareiškėjai sumokėjus priteistą sumą, nežymiai praleidus antstolio raginime nurodytą terminą. Pirmosios instancijos teismas atmetė skundą, o apeliacinės instancijos teismas skundą tenkino – panaikino antstolio patvarkymą ir nustatė antstoliui 100 Eur atlygį. Kasacinis teismas išaiškino, kad atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio atlikti vykdymo veiksmai gali būti pagrindas spręsti dėl jo atlyginimo mažinimo. Konkretūs antstolio atlyginimo dydžio mažinimo atvejai aptariami formuojamoje kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.; prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuoti atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punkte nustatyta, jog atlygis antstoliui už 28 962 Eur ar didesnės sumos išieškojimą yra 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1737,72 Eur. Apžvelgiamoje byloje teismų nustatyta, kad iš pareiškėjos išieškotina suma buvo 644 237,16 Eur. Taigi pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punktą antstoliui apskaičiuotinas 25 769,49 Eur atlyginimas. Remdamasis nutartyje išdėstytais argumentais, kasacinis teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį ir antstoliui priteistą 100 Eur atlyginimą padidino iki 8000 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 283-313/2017