Ieškovas prašė CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais atsakovai padovanojo savo sūnums visą savo nekilnojamąjį turtą, ir taikyti restituciją. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas kitam asmeniui sutartimi perleido savo reikalavimo teisę skolininkui (atsakovui) ir atitinkamai teismas priėmė byloje nutartį ieškovą pakeisti jo teisių perėmėju. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė. Kasacinis teismas nurodė, kad šio ginčo atveju, sprendžiant dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, teisiškai svarbi teismų nustatyta faktinė aplinkybė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovo skolininkas buvo ir ieškovo kreditorius arba, kitaip tariant, ieškovas buvo savo skolininko kaip kreditoriaus skolininku. Kasacinis teismas išaiškino, kad, jeigu nustatoma, kad kreditorius, reikalaujantis taikyti actio Pauliana, skolininko turto perleidimo sandorių sudarymo metu pats buvo skolininko kaip kreditoriaus skolininkas, tai skolos faktas ir dydis turi įtakos vertinant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės. Turi būti įvertinti prievolių dydžiai, prigimtis, jų įskaitymo galimybė, atsižvelgiant į tai, ar yra draudimų atlikti įskaitymus. Jeigu tarpusavio prievolės yra vienarūšės, nėra draudimo jas įskaityti, tai sudarytų pagrindą tarpusavio reikalavimus palyginti. Priklausomai nuo reikalavimų dydžio gali būti pagrindas spręsti, kad, svarstant dėl actio Pauliana taikymo, kreditoriaus reikalavimas yra sumažėjęs priešpriešinio galimo skolininko reikalavimo dydžiu ar kreditoriaus reikalavimo iš viso neliko, jeigu kreditoriaus kaip skolininko prievolė yra didesnė už skolininko. Tokios aplinkybės sudarytų pagrindą spręsti, kad asmuo dėl tarpusavio prievolių santykio nelaikytinas kreditoriumi actio Pauliana taikymo prasme. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kreditorius, kuris tuo pat metu yra savo skolininko skolininkas, privalo elgtis kaip skolininkas sąžiningai, nebloginti savo mokumo, neperleidinėti kitiems asmenims savo turto, taip pat ir reikalavimo teisių. Esant duomenų, kad actio Pauliana kreditorius, būdamas skolininkas, savo reikalavimo teisę kaip turtą perleido, nebūtų sąžininga jam leisti naudotis actio Pauliana institutu ginant savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto, jeigu jis pats savo veiksmais dėl savo turto perleidimo sudaro prielaidas pažeisti savo kreditoriaus teises. Gali susidaryti situacija, kai vienam kreditoriui bus sudaryta galimybė pasinaudoti reikalavimo patenkinimu iš skolininko turto (patenkinus actio Pauliana ir tokiu būdu atkūrus skolininko mokumą), o kitas kreditorius dėl reikalavimo perleidimo bus praradęs turtą ir galimybę įskaityti prievoles. Tokios situacijos įteisinimas nebūtų sąžiningas, nes toleruotų reikalavimą perleidusio asmens nesąžiningą elgesį. Tai taip pat būtų neteisinga, nes vienas iš turtą perleidusių kreditorių iš nesąžiningų veiksmų turėtų naudos – liktų neįvykdęs prievolės. Be to, kitas asmuo patirtų neproporcingų nuostolių, nes tokios pat rūšies prievolę būtų įvykdęs iš atiteisto mokumui atkurti turto. Kasacinis teismas sprendė, kad jeigu actio Pauliana reiškia kreditorius, kuris tuo pat metu yra ir savo skolininko skolininkas, ir jis perleidžia savo reikalavimą, o tai galėtų pažeisti jo kreditoriaus teises dėl mokumo sumažėjimo ar kitais būdais (sudarytų pagrindą taikyti CK 6.66 straipsnį), tai tokio kreditoriaus ieškinio actio Pauliana pagrindu reiškimas gali būti vertinamas kaip kreditoriaus piktnaudžiavimas subjektine teise. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga, nes pagal įstatymą sudaro pagrindą teismui atsisakyti ginti tą subjektinę teisę (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Remdamasis nurodytais argumentais ir nenustatęs vienos Actio Pauliana sąlygos – kreditoriaus teisių pažeidimo, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3- 695/2017