201702.28

Ieškovės (bankrutuojančios bendrovės) reikalavimas atsakovams (bendrovės vadovui ir akcininkams) solidariai atlyginti žalą pareikštas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies pagrindu – dėl žalos atlyginimo pavėlavus inicijuoti bankroto bylą. Apžvelgiamoje byloje kilo teisiniai klausimai dėl bendrovės akcininkų (ar jų grupės), turinčių akcijų kiekį, suteikiantį balsų daugumą, ir turinčių akcijų kiekį, kuris sudaro balsų mažumą, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad tiek vadovas, tiek bendrovės yra solidariai atsakingi už žalą, o atsakovų (20 proc. bendrovės akcijų savininko ir 80 proc. bendrovės akcijų savininko) pareigos inicijuoti bankroto bylą momentas atsirado nuo datos, kai turėjo būti sušauktas visuotinis , kuris privalėjo patvirtinti ieškovės finansinę atskaitomybę, tačiau tai nebuvo padaryta. Kasacinis teismas nurodė, kad 10 proc. ir daugiau balsų turintys turi iniciatyvos teisę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau sprendimo teisę sušaukti susirinkimą turi tik daugumos – pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 23 straipsnio 4 dalį, jei bendrovės valdyba ar bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą per 10 dienų nuo susirinkimo sušaukimo iniciatorių paraiškos gavimo dienos, gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu. Todėl pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą nustatymas balsų daugumą turintiems bendrovės dalyviams yra labiau pagrįstas nei tokios daugumos neturintiems. Taip pat jei daugumos akcininkas veikia kaip de facto (faktiškai) direktorius arba aktyviai dalyvauja įmonės veikloje kitais pagrindais, t. y. kai galima pagrįstai teigti, kad akcininkas faktiškai žino apie įmonės finansinę būklę, jo pareiga inicijuoti bankroto bylą gali būti nustatyta anksčiau, nei įvyko akcininkų susirinkimas, arba net ir tuo atveju, jei neįvyko. Kasacinis teismas pažymėjo, kad akcininkų sužinojimo apie nemokumą momento susiejimas su eilinio kasmetinio akcininkų susirinkimo diena būtų tinkamas, jei susirinkimas būtų tinkamai sušauktas ir įvykęs, o visi būtų įgiję galimybę žinoti apie įmonės nemokumo būklę. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad ir neįvykus akcininkų susirinkimui visi privalo žinoti apie įmonės finansinę situaciją, nes toks aiškinimas nepagrįstas nei įstatymo, nei įmonių teisės doktrinos nuostatomis. Dėl to aiškinant akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktiškai žino apie finansinę bendrovės padėtį, nes dalyvauja įmonės veikloje (ar dėl kitų priežasčių), arba turi žinoti, nes buvo sušauktas akcininkų susirinkimas ir jis sužinojo (turėjo sužinoti) apie šią aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas objektyviai nežino ir neturi žinoti. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad akcininko sužinojimas apie tai, jog nesušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, reiškia sužinojimą apie jo kaip akcininko teisių (pvz., gauti informaciją apie bendrovės veiklos rezultatus) pažeidimą, tačiau tai per se (pats savaime) nesuponuoja pagrindo daryti išvadą, kad yra nemoki, todėl teisė inicijuoti susirinkimo sušaukimą nepavirsta balsų mažumą bendrovėje turinčių akcininkų pareiga. Akcininko pareigos žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, kai akcininkas apie ją neinformuotas (nesušauktas akcininkų susirinkimas ir neinformuotas kitais būdais), nustatymas nesuderinamas su ribota akcininko, turinčio mažiau kaip 50 proc. akcijų, teise gauti informaciją iš bendrovės. Akcininkui neturint galimybės susipažinti su pirminiais finansiniais bendrovės dokumentais, net pasinaudojus savo teise inicijuoti akcininkų susirinkimą, tuo atveju, jei vadovas neatliko savo pareigos parengti finansinių ataskaitų rinkinį, jis neturi nei teisinės, nei faktinės galimybės sužinoti apie realią bendrovės finansinę padėtį. Kadangi apžvelgiamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino, kokie yra kiekvieno iš atsakovų galėjimo ir turėjimo sužinoti apie įmonės nemokumą momentų skirtumai ir kokios apimties atsakomybė priklausomai nuo sužinojimo momento taikytina kiekvienam iš atsakovų, todėl kasacinis teismas panaikino šių teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89- 378/2017