Bylos esmė
Kasacinis teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ant daugiabučio namo stogo įrengtos terasos nuosavybės teisių ir jos remonto išlaidų paskirstymo.
Ieškovė – daugiabutį namą administravusi įmonė, prašė priteisti iš butų savininkų (atsakovų) skolas, susidariusias už terasos, įrengtos ant daugiabučio namo stogo, kuria naudojasi tik dviejų butų savininkai, remontą. Vienas iš atsakovų priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės be pagrindo sumokėtą sumą už ant daugiabučio namo stogo įrengtos terasos remontą.
Byloje buvo keliamas klausimas, ar ginčo terasa, įrengta ant daugiabučio namo stogo, kuria naudotis gali tik kelių butų savininkai, yra bendrojo naudojimo objektas, kurio remonto išlaidas proporcingai butų plotui privalo atlyginti visų butų savininkai.
Teismai padarė skirtingas išvadas dėl to, ar ginčo terasa, kuria naudotis gali tik kelių butų savininkai, yra bendrojo naudojimo objektas, kurio remonto išlaidas proporcingai butų plotui privalo atlyginti visų butų savininkai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad plokščiasis stogas, ant kurio įrengta terasa, ir terasos laikančiosios konstrukcijos bei inžinerinė įranga, įskaitant apsauginę tvorelę, yra visų daugiabučiame name esančių butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat ir atsakovų, bendroji dalinė nuosavybė.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad terasa ginčo atveju atlieka tik konkretaus buto savininkų buitinių poreikių, poilsio ir pan. tenkinimo funkciją, ji neskirta žemiau esančioms patalpoms apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Dėl to nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ant neeksploatuojamo daugiabučio gyvenamojo namo stogo papildomai įrengta terasa su išorinėmis jos konstrukcijomis, skirtomis terasai eksploatuoti ir tarnauti, yra visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovė pateikė kasacinį skundą.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.82 straipsnio 1 dalies normą, nurodė, kad stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė, jeigu terasos įrengimą ant plokščiojo stogo nulemia pastato konstrukcija ir terasos konstrukcijos yra stogo, t. y. pagrindinės namo konstrukcijos, saugančios pastato vidų nuo atmosferos poveikio, dalis. Tokiu atveju stogo ir ant stogo įrengtos terasos, kuri drauge su kitais stogo konstrukciniais elementais saugo pastato vidų nuo atmosferos poveikio, santykis yra kaip pagrindinio ir antraeilio daikto. Tokia terasa yra esminė pagrindinio daikto, t. y. stogo, dalis.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog namo stogas suprojektuotas ir įrengtas kaip savarankiška konstrukcija, jis turi visus konstrukcinius elementus funkcionuoti be terasos dangų, atlieka savo funkciją saugoti pastato vidų nuo atmosferos poveikio, nepriklausomai nuo to, ar papildomai yra įrengta terasa. Tai reiškia, kad terasa neatitinka antraeiliam daiktui keliamų reikalavimų, nes ji nėra esminė stogo, kaip pagrindinio daikto, dalis.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę:
1. Daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijos ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijos, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė ir tais atvejais, kai terasomis turi teisę naudotis tik dalies butų ar kitų patalpų savininkai. Todėl visų butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti tiek daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijų, tiek ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijų, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, priežiūros ir remonto išlaidas.
2. Jeigu ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtos terasos konstrukcijos pagal namo projektą nėra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis ir terasa nėra bendrojo naudojimo objektas, pareiga apmokėti terasos priežiūros ir remonto išlaidas tenka turinčių teisę ja naudotis butų ir kitų patalpų savininkams.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės kasacinį skundą, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog namo stogas suprojektuotas ir įrengtas kaip savarankiška konstrukcija, jis turi visus konstrukcinius elementus funkcionuoti be terasos dangų, atlieka savo funkciją saugoti pastato vidų nuo atmosferos poveikio, nepriklausomai nuo to, ar papildomai yra įrengta terasa. Tai reiškia, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, terasa neatitinka antraeiliam daiktui keliamų reikalavimų, kadangi ji nėra esminė stogo, kaip pagrindinio daikto, dalis. Ieškovė terasos viršutinį betono sluoksnį nepagrįstai vertino kaip hidroizoliacinį sluoksnį. Byloje buvo nustatyta, kad terasos viršutinis 4 cm storio betono sluoksnis sutrūkinėjęs nuo ilgalaikio atmosferos poveikio, o prilydomos hidroizoliacijos sluoksnis yra po betono terasos danga, ir jis, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, yra stogo konstrukcijos sudėtinė dalis.
Rezultatas
Vadovaudamasis nurodytais argumentais, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, o priešieškinis – patenkintas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2024