Bylos esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymo klausimus, taip pat nuostolių dėl negalėjimo naudotis nekilnojamuoju turtu atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas įsigijo gyvenamąjį namą varžytynėse. Šis gyvenamasis namas yra atsakovų žemės sklype. Ieškovas prašė nustatyti 419 kv. m ploto atlygintinį servitutą pagal servitutų schemą, skirtą ieškovo gyvenamajam namui eksploatuoti ir aptarnauti, nustatant mokėtiną metinio mokesčio kompensaciją, taip pat priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų nuostolių atlyginimą už nurodytą laikotarpį ir mėnesinių periodinių nuostolių atlyginimo išmokų už atsakovų naudojimąsi gyvenamuoju namu nuo nurodyto laikotarpio iki visiško atsakovų išsikraustymo iš minėto gyvenamojo namo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio patenkinimo ir ieškinį atmetė.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Dėl servituto nustatymo
Ieškovo gyvenamasis namas yra viešpataujantysis daiktas žemės sklypo, kaip tarnaujančiojo daikto, atžvilgiu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas neturi galimybės kitaip naudoti savo nuosavybės – gyvenamojo namo, kaip tik nustačius servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype. Taigi nagrinėjamu atveju objektyvus servituto būtinumas šalių nėra kvestionuojamas. Esminis šalių nesutarimas yra kilęs dėl servituto dydžio, jo konfigūracijos. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovai pateikė savo siūlomo servituto nustatymo schemas. Ieškovo schemoje nurodytas 419 kv. m ploto servitutas, o atsakovų – 267 kv. m ploto servitutas. Apeliacinės instancijos teismas abi servitutų nustatymo schemas laikė netinkamomis.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo siūlomą servituto nustatymo schemą, pagrįstai nustatė, kad pagal ieškovo pateiktą servituto nustatymo schemą, ieškovui servitutu šiaurės vakarinėje dalyje (įvažiavimas) nustatoma pakankamai didelė (apie 14×15 m) žemės ploto dalis, kurios įtraukimo į servituto plotą būtinumas (būtent toks plotas) byloje nėra pagrįstas (įrodytas). Taip pat byloje nėra pagrįstas būtinumas įtraukti į servituto plotą pietvakarinėje žemės sklypo dalyje prie dalies gyvenamojo namo pakankamai platų (2,39 m pločio) praėjimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad siekis patogiau naudoti gyvenamąjį namą negali lemti objektyviai nebūtinų tarnaujančiojo žemės sklypo ribojimų.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 str., būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, (CPK 12, 178 str.). Taigi būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad jo pateikta servituto nustatymo schema atitinka savininkų minimalaus žemės sklypo teisių ribojimo principą ir savininkų interesų balansą.
Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą.
Dėl žalos negautų pajamų forma atsiradimo fakto
Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį.
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų nuostolių atlyginimą už nurodytą laikotarpį. Šiuos nuostolius ieškovas grindė tuo, kad atsakovai gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name be jokio teisėto pagrindo ir išsikėlė tik antstoliui atlikus priverstinio vykdymo veiksmus po teismo sprendimo dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo. Ieškovas prašė atlyginti nuostolius už negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų ir jis būtų galėjęs gyvenamąjį namą nuomoti.
Teismai, atmesdami šį ieškovo reikalavimą, nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis patyrė nuostolių, įrodinėjamų iš nuomos teisinių santykių negautų pajamų pagrindu, t. y. neįrodė realios asmens galimybės gauti konkrečių pajamų (žalos padarymo fakto realumo). Byloje net nėra duomenų apie siekį nuomoti gyvenamąjį namą, ieškovas nepateikė įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių, kad paviešintų siekį išnuomoti turimas patalpas potencialiems nuomininkams, surasti nuomininkus ir sudaryti nuomos sutartis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui išsamiais duomenimis neįrodžius, kad realiai buvo siekiama ginčo gyvenamąjį namą išnuomoti, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas įrodė jam padarytos žalos faktą. Ieškovui nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų jo patiriamus nuostolius negalint išnuomoti ginčo gyvenamojo namo, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė savo negautų pajamų realumo, o kartu ir paties fakto, kad atsakovų neteisėti veiksmai lėmė ieškovo nuostolių dėl negautų pajamų (grynojo pelno) atsiradimą.
Rezultatas
Kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia paslaugas žemės teisinių santykių srityje