Bylos esmė
Pateikiamoje byloje kasaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl delspinigių skaičiavimo po notaro vykdomojo dokumento išdavimo. Ieškovo teigimu, po vykdomojo dokumento išdavimo delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami, o teismas, leisdamas juos skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo t.y. skaičiuoti už daugiau negu šešis mėnesius, iš esmės leido skaičiuoti procesines palūkanas.
Byloje buvo nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį bei susitarė dėl netesybų dydžio ir mokėjimo tvarkos. Ieškovas nemokėjo paskolos įmokų, dėl ko atsakovui kreipusis į notarą, buvo išduotas vykdomasis įrašas, pagal kurį pagrindinio reikalavimo suma buvo 32 100 Eur, 5 proc. procesinės palūkanos bei 0,5 proc. dydžio delspinigiai. Kauno apylinkės sprendimu minėtas vykdomasis įrašas pakeistas, nurodant, kad skolininko (ieškovo) hipotekos kreditoriaus (atsakovo) naudai, pagal sutartinės hipotekos sutartį, skolinį įsipareigojimą sudaro 31 100 Eur pagrindinio reikalavimo suma ir 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino, išaiškindamas, kad nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas ir išieškotojui būtų pripažinta teisė į daugiau nei šešių mėnesių dydžio delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (bauda, delspinigiai). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t.
Sutarčių sudarymo praktikoje pasitaiko, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku nustato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas; kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius.
Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir kreditorius dėl to turėjo kreiptis į teismą.
Delspinigių ir procesinių palūkanų skaičiavimas už tą patį laikotarpį negalimas, kadangi tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą. Kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.
Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvus, neįžvelgia pagrindo sutikti su kasaciniame skunde nurodytu argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, leisdamas delspinigius skaičiuoti ir po vykdomojo įrašo išdavimo dienos, iš esmės delspinigius prilygino procesinėms palūkanoms.
Viena vertus, tiek delspinigiai ar kompensacinės palūkanos, tiek procesinės palūkanos atlieka tą pačią funkciją – kompensuoja kreditoriaus minimalius nuostolius (kompensacinė funkcija). Todėl šių abiejų skolininko atsakomybės formų taikymas už tą patį laikotarpį nėra galimas.
Šalių sudarytos sutarties 2.8 punkte vartojama formuluotė „už kiekvieną termino praleidimo dieną“ suteikia pagrindą daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Sutartyje nenustatyta, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik iki kreipimosi į teismą ar vykdomojo dokumento išdavimo ir kitokio trumpesnio termino nei visiškas prievolės įvykdymas.
Todėl, įvertinusi sutartyje įtvirtintą šalių susitarimą dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju delspinigių skaičiavimas po vykdomojo dokumento išdavimo iki visiško prievolės įvykdymo yra galimas. Šiuo atveju ieškovo kasacinio skundo argumentas, kad leidimas po vykdomojo dokumento išdavimo skaičiuoti delspinigius iki visiško prievolės įvykdymo iš esmės reiškia procesinių palūkanų taikymą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes toks aiškinimas neatitinka šalių sudarytoje sutartyje išreikštos šalių valios dėl atsakomybės formos skolininkui pažeidus prievolės įvykdymo terminą.
Rezultatas
Kasacinis teismas apeliacinės instancijos sprendimą, kuriuo buvo pakeistas pirmosios instancijos sprendimas ir ieškovo ieškinys atmestas, paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia teisines paslaugas, susijusias su piniginių prievolių įvykdymu
Dėl konsultacijų, dokumentų parengimo, atstovavimo, susisiekite telefonu +37064771764