Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės žalos, atsiradusios atsakovei be ieškovės valios pasinaudojus konfidencialia ieškovės informacija ir įkūrus konkuruojantį verslą, atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad su atsakove derėjosi dėl projekto pardavimo, o deryboms toli pažengus, suteikė atsakovei konfidencialią informaciją apie projektą, tikėdamasi, kad sutartis bus sudaryta. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai – ieškinį tenkino. Ikisutartiniuose santykiuose pagrindinė abipusė šalių pareiga yra imperatyvi pareiga elgtis sąžiningai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad derybų šalys, ikisutartinių santykių stadijoje nesudariusios konfidencialumo sutarties ir nesant išimtinių informacijos apsaugos teisių, bendriausia prasme neturi konfidencialumo pareigos. Tačiau tokiais atvejais, kai viena šalis aiškiai pareiškia kitai šaliai, kad derybų metu pateikiama informacija yra konfidenciali, tai tokią informaciją sutinkanti priimti šalis netiesiogiai išreiškia savo sutikimą jai suteikiamą informaciją traktuoti kaip konfidencialią. Tam tikrais atvejais konfidencialumas gali būti aiškus ir neabejotinas net nenurodžius, kad informacija yra konfidenciali. Kasacinio teismo jau buvo išaiškinta, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, be to, pagal CK 6.164 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė už konfidencialumo pareigos nevykdymą ikisutartiniuose santykiuose atsiranda ne tik už komercinės paslapties, bet ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimą ar panaudojimą savo tikslams neteisėtu būdu. Kasacinis teismas rėmėsi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog derybų metu ieškovė atskleidė atsakovei siūlomo pirkti projekto rinkodarą, reklamą, sąnaudas, pardavimus, pelną, klientų poreikius ir pan., t. y. viešai neprieinamą informaciją, vertingą vykdant komercinę veiklą. Dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovė, prašydama prisijungimo duomenų prie atitinkamų sistemų, būdama atitinkamos rinkos dalyvė, siekianti šioje rinkoje vykdyti veiklą pagal iš ieškovės įsigyti planuojamą projektą, suvokė, kad gauna iš ieškovės konfidencialią informaciją, kurios panaudojimas savo tikslams reikštų sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose nesilaikymą. Vien tai, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo, savaime nereiškia, kad atsakovė turėjo teisę be ieškovės sutikimo panaudoti savo tikslams gautą konfidencialią informaciją. Šalių derybos buvo toli pažengusios ir ieškovė jau buvo įgijusi pakankamą ikisutartinį pasitikėjimą atsakove, todėl suteikė jai konfidencialią informaciją pagrįstai tikėdama, jog kita derybų šalis irgi elgsis sąžiningai. Kasacinis teismas sprendė, kad atsakovė suvokė arba turėjo suvokti, jog ieškovės įvardyta informacija yra konfidenciali, todėl, panaudodama 27 šią informaciją savo tikslams, atliko neteisėtus veiksmus, dėl to atsakovei taikytina civilinė atsakomybė. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58- 378/2019