Bankrutavusi įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašė teismo priteisti iš kitos įmonės administravimo išlaidų kompensaciją. Šalys teismui pateikė prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taikos sutartį patvirtino. Trečiasis asmuo (kreditorius) kasaciniame skunde nurodė, kad administratorius viršijo savo įgaliojimus, taikos sutartį sudaręs neturėdamas kreditorių pritarimo, o pati taikos sutartis pažeidė kreditorių interesus. Kasacinis teismas nurodė, jog ĮBĮ nuostatos dėl poreikio svarstyti taikos sutarties sudarymo klausimą kreditorių susirinkime ir reikalavimai, keliami taikos sutarties turiniui, taikytini tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės kreditorių siekiant išvengti bankroto bylos įmonei iškėlimo, o iškeltos bylos atveju – jos nutraukimo, ir taikiai ieškant galimybių įmonei tęsti ūkinę veiklą. Apžvelgiamoje byloje ginčo taikos sutartis buvo sudaryta ne tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės kreditorių, siekiant įmonei išvengti bankroto bylos iškėlimo, bet sprendžiant kitokio teisinio ir faktinio pobūdžio ginčą tarp 17 bankrutuojančios įmonės ir jos skolininko. Tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nenustatyta privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu poreikio. Bankroto administratorius, veikdamas kreditorių interesais, turėtų būti suinteresuotas taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais, tačiau jam to neatlikus, tokie bankroto administratoriaus veiksmai nelaikytini neteisėtais. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio, o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai. Kadangi apžvelgiamoje byloje bankrutavusiai įmonei teisme atstovavo bankroto administratorius, pareiškęs ieškinį dėl administravimo išlaidų kompensacijos priteisimo, kasacinis teismas padarė išvadą, kad jis įgijo teisę įmonės vardu ir interesais spręsti dėl CPK 42 straipsnio 1 dalyje išvardytų teisių įgyvendinimo, kaip vienos iš jų – taikos sutarties sudarymo įmonės vardu ir interesais. Atsižvelgdamas į tai, kad teismai vertino tiek bankrutavusios įmonės kreditorių, tiek skolininkės (atsakovės) interesus, siekė jų pusiausvyros balanso, kasacinis teismas sprendė, jog, patvirtinus taikos sutartį, kreditorių interesai nebuvo pažeisti, todėl paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296- 684/2018