Bylos esmė
Kasacinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo padidinimo (dėl alimentų padidinimo).
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl dviem nepilnamečiams vaikams priteistų alimentų padidinimo ir prašė teismo padidinti 2021 m. liepos 21 d. sprendimu iš atsakovo priteistus alimentus – 300 Eur į išlaikymą nepilnamečiam vaikui – 750 Eur ir iš atsakovo priteistus alimentus 300 Eur į išlaikymą nepilnamečiam vaikui – 700 Eur, mokant kas mėnesį atsakovo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pasak ieškovės, ji kreipėsi dėl alimentų padidinimo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo, nes nuo ankstesnio sprendimo pasikeitė aplinkybės – išaugo vaikų poreikiai, pablogėjo jos turtinė padėtis, o atsakovo finansinė situacija pagerėjo.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš dalies patenkino ieškovės ieškinį dėl išlaikymo padidinimo ir pakeitė sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nustatydamas, kad atsakovas mokės po 360 Eur ir 320 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, atsižvelgdamas į pasikeitusius vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir principą, kad vaikų poreikius turi užtikrinti abu tėvai lygiomis dalimis.
Apeliacinės instancijos teismas nutartimi iš dalies pakeitė pirmosios instancijos sprendimą dėl išlaikymo padidinimo ir nutarė priteisti iš atsakovo po 400 Eur ir 370 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Ieškovė pateikė kasacinį skundą ir teigė, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl alimentų padidinimo šioje byloje neteisingai aiškino ir taikė priteisto išlaikymo padidinimo ir išlaikymo indeksavimą reglamentuojančias teisės normas, pažeisdamas nepilnamečių vaikų interesus, ir tokiu būdu priteisė mažesnį išlaikymą vaikams nei buvo indeksuotas ankstesniu sprendimu priteistas išlaikymas.
Teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai
Pagal civilinio kodekso nuostatas, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį spręsti dėl išlaikymo padidinimo arba sumažinimo, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo padidinimo (dėl alimentų padidinimo) arba sumažinimo. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl alimentų padidinimo nepilnamečiam vaikui, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl alimentų padidinimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinamiems gabumams.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai.
Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai.
Taip pat kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu.
Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad teismai, nenukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, visų pirma, nustatė, kad egzistuoja pagrindai dėl alimentų padidinimo, o tik tada, atsižvelgdami į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, sprendė, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas.
Teismai nagrinėjamoje byloje nustatė padidėjusius vaikų poreikius ir pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį, todėl priteisė didesnį išlaikymą iš atsakovo, negu buvo priteista 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje. Be kita ko, teismai, spręsdami, kokie vaikų poreikiai egzistuoja šiuo metu, taip pat nustatė, kad neliko vaikų poreikio lankyti privatų darželį (mokestis už jį sudarė 408 Eur kas mėnesį), taip pat kad ieškovė neįrodė vaikų poreikio lankyti privačią mokyklą, dėl to galutinė išlaikymo suma, priteista skundžiama teismo nutartimi, buvo mažesnė, negu prašė ieškovė.
Kasacinis teismas, atmesdamas ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl išlaikymo indeksavimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, padarė išvadą, kad išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti. Pagal CK 3.208 straipsnį, periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą buvo indeksuojamas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu priteistas išlaikymas, o teismine tvarka išsprendus klausimą dėl mokėtino išlaikymo padidinimo, vėliau bus indeksuojamas nutartimi dėl išlaikymo padidinimo nustatytas išlaikymas.
Rezultatas
Kasacinis teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025
Sekite mūsų naujienas Facebook