Bylos esmė
Kasacinis teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo pagal vekselį, nerealizuotą įstatymo nustatytais terminais ir tvarka.
Byloje ieškovas siekė prisiteisti skolą pagal vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui skolos sumą per tam tikrą terminą. Ieškovas įrodinėjo, kad suteikė atsakovui paskolą, o atsakovas tuo pagrindui išrašė ieškovui vekselį. Vekselis nebuvo pateiktas apmokėti įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, todėl ieškovas negalėjo gauti notaro vykdomojo įrašo, kuris būtų leidęs išieškoti skolą supaprastinta ne ginčo tvarka. Tuo tarpu atsakovas tvirtino, kad pinigai pagal vekselį faktiškai nebuvo perduoti, o dokumentas tėra juodraštis.
Bylą nagrinėję teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl skolos priteisimo patenkino, o apeliacinės instancijos teismas ‒ atmetė. Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą atmesti ieškovo ieškinį, kadangi įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, konstatavo, jog, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys netiesioginiai įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog lėšos buvo faktiškai perduotos atsakovui.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Pirmiausia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl vekselio, kuris nebuvo realizuotas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, reikšmės.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios teisės normos ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.
Kasacinis taip pat išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš įstatymo nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, nebent materialiosios teisės normose būtų nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka. Tais atvejais, kai įstatymo nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką. Šiose bylose įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar ieškovas buvo perdavęs atsakovui pinigus ir ar atsakovas įsipareigojo tokią pat pinigų sumą grąžinti ieškovui.
Paprastai paskolos dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<…> pinigus gavau <…>“, „<…> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau paskolos teisinių santykių egzistavimą gali patvirtinti ne vien tik formalių rašytinės sutarties reikalavimų laikymasis, bet ir įrodymų visumos vertinimas.
Kasacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl skolos priteisimo pagal vekselį, nerealizuotą įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, tinkamai rėmėsi įrodymų visuma, o apeliacinės instancijos teismas šią analizę atliko nevisapusiškai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vekselį surašė ir pasirašė pats atsakovas, kuris pats yra teisininkas ir turėjo suvokti tokio veiksmo padarinius. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis turėjo finansines galimybes suteikti paskolą. Vekselio originalas liko ieškovo žinioje, o atsakovas nesiėmė jokių veiksmų šiam dokumentui susigrąžinti ar jo pagrindu susiformavusiai prievolei ginčyti. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl paskolos perdavimo buvo paremta tiek netiesioginiais rašytiniais įrodymais, tiek liudytojo parodymais, kuriuos kasacinis teismas pripažino leistinais. Apeliacinės instancijos teismas šių svarbių aspektų sprendime nevertino.
Rezultatas
Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo buvo patenkintas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia teisines paslaugas teisminių ir neteisminių ginčų sprendimų srityje