Bylos esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl praleisto trijų mėnesio termino palikimui priimti atnaujinimo ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikai išduotą paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą.
Ieškovas teigė, kad apie dėdės mirties faktą jis sužinojo daug vėliau po jo mirties iš dėdės buvusios sutuoktinės dukters, jam iki tol niekas nepranešė apie dėdės mirtį, jis nedalyvavo laidotuvėse. Ieškovas ilgą laiką nebendravo su dėde, kurį laiką buvo išvykęs dirbti į užsienį, todėl santykiai palaipsniui atšalo ir nutrūko.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškovo reikalavimus atmetė.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Kasacinis teismas nurodė, kad esminė sąlyga paveldėti pagal įstatymą – atitinkamo laipsnio kraujo giminystės ryšio buvimas su palikėju. Paveldėjimo teisiniai santykiai grindžiami šeimos paveldėjimo principu, kuris reiškia, kad po asmens mirties jo turtą įgyja įstatymu nustatyto laipsnio giminaičiai, o palikimo perėjimas valstybei yra šio principo išimtis.
Ieškovas, prašydamas termino palikimui priimti atnaujinimo, teigė, kad svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi turi būti pripažinta būtent aplinkybė, kad ieškovas nežinojo apie dėdės mirtį, taigi apie palikimo atsiradimo faktą, o ne su dėdės nebendravimu ar rūpinimusi juo susijusios aplinkybės.
Kasacinis teismas sutiko, kad CK 5.11 str. nustatyta, kas turi teisę būti įpėdiniais pagal įstatymą – giminystės ryšiais susiję asmenys, ir nenustatyta jokių papildomų sąlygų asmenims, turintiems teisę paveldėti pagal įstatymą, todėl žemesniųjų instancijų teismų nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nebendravo su dėde, nėra įstatyme įtvirtintas pagrindas neatnaujinti termino. Įpėdinis, pretenduojantis į palikimą, iki palikimo atsiradimo neturi pareigų, susijusių su palikimo atsiradimu. Įpėdinio santykiai su palikėju vertintini tik moralės požiūriu, nes įstatymo leidėjas paveldėjimo teisės įgyvendinimą sieja tik su aktyviais įpėdinio veiksmais ir nenustato įpėdiniui jokių neigiamų pasekmių dėl jo neveikimo iki palikimo atsiradimo momento.
Konstatuota, kad palikimo priėmimas ar nepriėmimas, taip pat bendravimas ar nebendravimas su palikėju yra tik įpėdinio teisė, bet ne pareiga. Todėl byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, vertinant aplinkybes ir priežastis, dėl kurių laiku nebuvo priimtas palikimas, įpėdinio nebendravimas su palikėju, nesidomėjimas jo gyvenimu paprastai negali turėti reikšmės termino palikimui priimti atnaujinimui, nes priešingu atveju netektų prasmės palikimo priėmimo termino nustatymas, o būtų svarbu tik tai, ar įpėdinis apskritai kažkada išreiškė valią priimti palikimą, nepaisant to, kada ši valia buvo pareikšta.
Dėl įpėdinio nežinojimo apie palikėjo mirtį kasacinis teismas nurodė, kad ši aplinkybė savaime nereiškia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar egzistavo tam tikros objektyvios, nuo įpėdinio valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios apie tokį faktą sužinoti ir tinkamai įgyvendinti teises į palikimą. Bylą nagrinėję teismai nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėjo sužinoti apie palikėjo mirtį, todėl pagrįstai atmetė reikalavimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Rezultatas
Kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI atstovauja klientus nagrinėjant ginčus teismuose