Teismas, nutraukdamas santuoką, išsprendžia sutuoktinių klausimus dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, o taip pat skyrium gyvenančių tėvų bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Pagal Civilinį kodeksą, tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, taip pat nesvarbu, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Nepaisant to, praktikoje dažniausiai pasitaikantis bendravimo tvarkos variantas yra toks, kuomet orientuojama į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą su vaiku savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu.
Šiuo atveju gali kilti klausimas: ar įmanoma nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuomet kiekvienas iš tėvų su vaiku praleidžia vienodai laiko, t. y. 50/50 laiko modeliu?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas.
Kasacinis teismas, vertindamas 50/50 laiko modelį, kai vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, pasisakė, kad tokia bendravimo tvarka būtų neracionali. Vertinant vaiko interesus, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas. Nustačius tokią bendravimo tvarką, kai vaikui savaitės darbo dienomis tektų kasdien kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, nebūtų užtikrinama stabili jo gyvenamoji aplinka. Tai faktiškai reikštų dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą, nes, realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikas kas antrą dieną bendrauja tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose. Tiesa, kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, bet ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai (1) dėl jos sutaria abu tėvai, (2) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, (3) su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras (žr. LAT 2016-02-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Vėliau kasacinis teismas, aiškindamas 50/50 laiko modelio taikymo aspektus, kai vaikas pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, pasisakė, kad tokia skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma, lyginant ją su aukščiau aptarta forma yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. Todėl ji gali būti taikoma ir nesant vienos iš sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo tvarkos su vaiku (žr. LAT 2019-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019).
Teismai, spręsdami dėl bendravimo tvarkos su vaiku 50/50 laiko modeliu nustatymo, kai vaikas pakaitomis gyvena su vienu iš tėvų po savaitę, rėmėsi šiais argumentais: 1) maksimalus bendravimas su abiem tėvais idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį; 2) tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam; 3) abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; 4) abu tėvai yra išskirtinės asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai – papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį; sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą; 5) vaikas, ne kartą nurodė, kad nori gyventi su abiem tėvais; 6) tokiu principu šalys su vaiku bendrauja jau daugiau nei pusę metų ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius.
Vaiko interesai – tai tokios sąlygos, kuomet vaikas gali harmoningai augti ir visapusiškai vystytis saugioje, jo kasdienius poreikius atitinkančioje aplinkoje. Kasacinio teismo praktikoje nuolat pabrėžiama, jog 50/50 laiko modelio bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas galimas tik konstatavus, jog būtent tokia bendravimo tvarka geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Tai reiškia, kad siekiant įgyvendinti 50/50 laiko modelio bendravimo tvarką, turi būti pasirūpinta, kad kiekvieno iš tėvų namuose būtų gyvenamoji erdvė vaikui, o taip pat sudarytos sąlygos lankyti tą pačią ugdymo įstaigą bei užtikrinti kitas vaiko įprastinio dienos režimo veiklas ir užsiėmimus. Geriausias būdas kaip įgyvendinti tokią bendravimo tvarką yra abipusių nuolaidų būdu pasiektas susitarimas, kuris geriausiai atitiktų tiek tėvų, tiek vaiko poreikius.
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia paslaugas šeimos teisės srityje