Bylos esmė
Ieškovas prašė pripažinti atsakovės pranešimu inicijuotą preliminariosios sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ir iš atsakovės priteisti nuostolių atlyginimą. Pagal preliminariąją sutartį šalys įsipareigojo joje nustatytais terminais ir sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovas pirktų negyvenamąsias patalpas už 7000 eurų. Atsakovė preliminariąją sutartį vienašališkai nutraukė ir negyvenamąsias patalpas pardavė trečiajam asmeniui už 30 000 eurų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad atsakovės elgesys vengiant sudaryti pagrindinę sutartį buvo nesąžiningas, tačiau ieškinį atmetė.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Kasacinis teismas nurodė, kad būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas.
Ginčo šalių preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl to, kad jos sudarymo metu egzistavo kliūtys sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. pagrindinės sutarties objektu turėjusios būti patalpos nebuvo baigtos statyti ir nebuvo atlikta jų teisinė registracija. Tačiau šalys preliminariąja sutartimi susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinės sutarties sąlygų: paties sutarties dalyko (objekto), kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį. Taigi šalių derybos dėl pagrindinės sutarties buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį bei pagrįstą šalių tarpusavio pasitikėjimą.
Kasacinis teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą. Kasacinis teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas yra galimi, jeigu jie neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos. Atsakovei pardavus negyvenamąsias patalpas trečiajam asmeniui už tam tikrą kainą, kuri galimai reiškia ir šio turto rinkos vertę, ieškovas neteko bent jau tokios vertės turto. Kadangi ieškovas už tokios vertės turtą būtų sumokėjęs preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, tai jo reikalaujamus atlyginti nuostolius kasacinis teismas laikė pagrįstai tikėtinais. Atsakovei nesudarius sutarties su ieškovu, pastarasis neteko galimybės įgyti turtą bent jau tokios vertės, už kurią šis buvo parduotas trečiajam asmeniui. Saugomo lūkesčio intereso riba būtų peržengta, jei byloje būtų nustatyta, kad ginčo patalpų rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu būtų mažesnė nei patalpų pardavimo trečiajam asmeniui kaina. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas padarė išvadą, kad ieškovo nuostolių apskaičiavimas naudojant restitucinių nuostolių metodą, įtvirtintą CK 6.249 straipsnio 2 dalyje, laikytinas pagrįstu, t. y. pagrindžiančiu ieškovo praradimus.
Rezultatas
Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perdavė šiam teismui įvertinti ir nustatyti dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų ieškovui priteistinų jo patirtų nuostolių dydį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia paslaugas sutarčių teisės srityje