Bylos esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių skirstomųjų elektros tinklų operatoriaus teisių gynimo būdus, kai žemės sklypo savininkas neduoda sutikimo dėl jo žemės sklype naujų elektros energijos įrenginių įrengimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo jo žemės sklypui, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė skirstomųjų elektros tinklų operatorius ieškiniu prašė teismo: (1) pripažinti teisę įrengti 0,4 kV kabelių liniją atsakovei privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pagal parengtą projektą be šio žemės sklypo savininkės (atsakovės) sutikimo; (2) pripažinti ieškovės teisę atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neatlygintinai nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų 0,0003 ha ploto apsaugos zoną pagal parengtą elektros tinklų planą be šio žemės sklypo savininkės (atsakovės) sutikimo.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. nustatytas žemės sklypo savininko nuosavybės teisių apribojimo suteikiant galimybę operatoriui tiesti (įrengti) elektros energijos tinklus ir įrenginius teisinis reglamentavimas suderinamas su CK 4.39 str. 1 d. įtvirtintais nuosavybės teisių apribojimo trimis būdais: paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo pagrindu. Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. norma savaime nenustato savininko teisių besąlyginio ribojimo įstatymo pagrindu ir operatoriaus teisės vien jo paties valia tiesti (įrengti) elektros energijos tinklus ir įrenginius kito savininko sklype. Ši teisės norma būtent nustato atitinkančias ribojimą savininko valia arba teismo sprendimo pagrindu žemės sklypo savininko teisių ribojimo būtinąsias alternatyvias sąlygas: arba žemės servitutas, arba operatoriaus ir žemės sklypo savininko susitarimas dėl sklypo naudojimo elektros energijos tinklams ir (ar) įrenginiams tiesti (įrengti) (vienašalis įsipareigojimas, panauda, nuoma).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė (operatorius) ir atsakovė (sklypo savininkė) nepasiekė tarpusavio susitarimo dėl atsakovės sklypo naudojimo operatoriaus veiklai. Vadinasi, lieka galimybė operatoriui kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Tačiau ieškovė šioje byloje nepareiškė reikalavimo nustatyti servitutą.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (SŽNSĮ) 2 str. 41 d. apibrėžia, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – tai įstatyme nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių. Apsaugos zona – šiame įstatyme nurodytų objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNSĮ 2 str. 3 d.). SŽNSĮ įtvirtintas reguliavimas iš esmės grindžiamas principu, kad įstatyme nurodyta teritorija gali būti nustatyta tik esant į tą teritoriją patenkančio žemės sklypo savininko ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimui ir atitinkamai atlyginant už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtus teisių ribojimus.
Kasacinis teismas, apibendrindamas SŽNSĮ nuostatas, padarė išvadą, kad jeigu specialiąsias žemės naudojimo sąlygas siekiama nustatyti privataus (o ne viešojo) intereso tikslais, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl šių sąlygų nustatymo yra būtinas. Toks sutikimas turi būti gautas iki kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos (SŽNSĮ 7 str. 7 d. 4 p.). Būtent sutikimo pagrindu žemės savininkui atsiranda Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatyti nuosavybės teisės turinio suvaržymai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tam tikrais atvejais, kai savininkui įstatymas suteikia galimybę pateikti sutikimą dėl jo paties nuosavybės teisių apribojimo ar naudojimosi teisių daiktu suteikimo kitam asmeniui, išaiškinta, kad teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje savininko, nes tik jis pats turi teisę spręsti, ar sutikti su nuosavybės teisių suvaržymu, ar atsisakyti dalies savo teisių apsaugos. Tuo atveju, kai savininkas atsisako duoti sutikimą, jis neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių ir tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog nesutikimas galėtų būti pripažintas nepažeidžiančiu savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-701/2022). Ginčo atveju atsakovė, nepateikdama sutikimo, naudojasi savo subjektinėmis teisėmis ir teisės normų bei ieškovės teisių nepažeidžia.
Apsaugos zonos operatoriaus elektros energijos įrenginiams, esantiems savininko žemės sklype, nustatomos remiantis rašytiniu sutikimu arba, nesant tokio sutikimo, žemės sklypo servitutu ar kitu sandoriu (nuomos, panaudos sutartys ir pan.), kuris yra teisinis pagrindas nustatyti apsaugos zoną. Nesant tokio teisinio pagrindo, apsaugos zona, skirta įrengti ir eksploatuoti operatoriaus elektros energijos įrenginiams kito savininko žemės sklype, nesant šio savininko raštiško sutikimo ar šiam atsisakius pateikti raštišką sutikimą ir nesant dėl to žemės sklypo nustatyto servituto ar kito sandorio, negali būti nustatoma.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepaisant to, kad požeminio elektros kabelio įrengimo darbai numatyti atlikti tik nedidelėje atsakovės žemės sklypo dalyje (elektros tinklų ilgis atsakovės sklype sudarytų tik 1,5 m), šiam kabeliui naudoti, eksploatuoti bus reikalinga operatoriaus techninė priežiūra, tokiam kabeliui tiesti yra reikalingas teisinis pagrindas – žemės sklypo savininkės rašytinis sutikimas, o šio nesant, – servitutas arba kitas sandoris, kurio pagrindu būtų tiesiamas kabelis ir nustatoma (registruojama) apsaugos zona.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos savo turiniu tiek, kiek jomis yra suvaržomos žemės savininko teisės, yra panašios į vieną iš daiktinių teisių – servitutą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jei į įstatyme nurodytą teritoriją (teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) patenka kitas žemės sklypas ir šio sklypo savininkas neduoda sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtų ribojimų nustatymo, o įstatyme nurodytos teritorijos nustatymas nepatenka į atvejų, kai žemės savininko sutikimas nereikalingas, sąrašą, suinteresuotas asmuo (žemės sklypo savininkas) savo tinkamo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teises gali įgyvendinti kreipdamasis į teismą, kad jo naudai teismo sprendimu būtų nustatytas servitutas svetimam daiktui (tarnaujančiajam daiktui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022). Todėl ginčo atveju ieškovės teisės galėtų būti ginamos tik jai reiškiant reikalavimą dėl servituto nustatymo pagal servitutą reglamentuojančias teisės normas.
Rezultatas
Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-611/2022
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia paslaugas nuosavybės teisių gynimo srityje
Sekite mūsų naujienas Facebook