Tarp ginčo šalių buvo sudarytos sutartys dėl nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo bei jo teikimo sąlygų. Ieškovo teigimu, pagal šias sutartis jis turi teisę reikalauti iš atsakovės gautų lėšų panaudojimo ataskaitų ir tokias ataskaitas gauti per 5 darbo dienas, tačiau, ieškovui pareikalavus, atsakovė tokių ataskaitų nepateikė, todėl jis kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę (jo vaikų motiną) per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų ataskaitą ir ją pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė priimti ieškinį, nes nebuvo išnaudota ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka (privaloma mediacija).
Kasacinis teismas konstatavo, kad išlaikymą vaikui teikiančio tėvo (motinos) kontrolė, kaip kitas iš tėvų naudoja vaiko išlaikymui skirtas lėšas, yra skirta būtent vaiko teisėms ir interesams užtikrinti ir patenka į CK 3.203 straipsnio reglamentavimo (išlaikymo naudojimo) sritį. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog dėl vaikams teiktino išlaikymo tarp tėvų yra sudaryta sutartis, nekeičia civilinių teisinių santykių prigimties ir jų kvalifikavimo.
Kasacinis teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios šio ginčo sprendimo būdo kaip privalomos ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos taikymą šeimos ginčuose, kurie sprendžiami ginčo teisena (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, pavyzdžiui, priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles. Kasacinis teismas konstatavo, kad vaiko išlaikymui skirtos lėšos turi būti naudojamos tik jo poreikiams ir interesams tenkinti, todėl tėvas (motina), teikiantis išlaikymą, turi teisę kontroliuoti šių lėšų panaudojimą, be kita ko, prašydamas tėvo (motinos), su kuriuo vaikas gyvena, pateikti faktinius duomenis apie išlaikymui skirtų lėšų naudojimą. Dėl tokios tėvų teisės įgyvendinimo kilęs ginčas turėtų būti kvalifikuojamas kaip šeimos ginčas, kadangi jis tiesiogiai susijęs su vaikų išlaikymu. Tėvų sutarties sąlyga dėl ataskaitų apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą teikimo yra sudėtinė susitarimo dėl išlaikymo dalis, dėl kurios vykdymo kilęs ginčas laikytinas šeimos ginču, ir jo sprendimui taikytina privaloma ikiteisminio ginčų sprendimo tvarka – privalomoji mediacija (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas).
Remiantis nurodytais argumentais, kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020