DĖL NOTARO ATSISAKYMO IŠDUOTI PAVELDĖJIMO TEISĖS Į PALIKĖJO NAMUOSE RASTUS GRYNUOSIUS PINIGUS LIUDIJIMĄ PAGRĮSTUMO

Pareiškėjas prašė teismo panaikinti notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos namuose rastus grynuosius pinigus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį patenkino.

Kasacinis teismas nurodė, kad notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareigą patikrinti, ar turtas, dėl kurio prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, priklausė palikėjui nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimu patvirtintomis Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), kuriose išvardytos sąlygos, kurioms esant notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastus grynuosius pinigus. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo, jog Rekomendacijose nurodyti išaiškinimai yra skirti notarams, rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra privalomi teismui. Be to, Rekomendacijose nurodytų sąlygų visumos buvimas savaime nepatvirtina, kad palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai priklausė mirusiam asmeniui nuosavybės teise palikimo atsiradimo dieną, todėl vien tik tokių sąlygų konstatavimas nepašalina notaro pareigos patikrinti grynųjų pinigų priklausymo palikėjui faktą. Tais atvejais, kai notarui kyla pagrįstų abejonių, ar palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai tikrai galėjo jam priklausyti nuosavybės teise, notaras turi teisę pareikalauti, kad įpėdinis pateiktų notarui tai patvirtinančius įrodymus. Kasacinis teismas išaiškino, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba paveldimo turto apyraše užfiksuotas grynųjų pinigų buvimo palikėjo gyvenamojoje vietoje faktas nėra pakankamas įrodymas, jog šie pinigai palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė palikėjui, nes antstolis, sudarydamas šiuos dokumentus, nuosavybės teisės fakto nenustatinėja. Apžvelgiamu atveju kasacinis teismas sprendė, kad, pareiškėjui nepateikus notarei papildomų įrodymų, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir turto apyraše nurodyti grynieji pinigai galėjo nuosavybės teise priklausyti palikėjai, notarė pagrįstai suabejojo šių pinigų patekimo į palikimo sudėtį faktu ir dėl to atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ne tik reiškė reikalavimą panaikinti notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, bet ir prašė įpareigoti ją išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos namuose rastus pinigus. Nors pareiškėjas tokią savo teisę grindė tik Rekomendacijose įtvirtintų sąlygų buvimu ir jokių įrodymų, jog grynieji pinigai galėjo priklausyti palikėjai, neteikė, teismai, atsižvelgdami į ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų specifiką, turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kadangi tai nebuvo atlikta, kasacinis teismas teismų nutartis panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 43-378/2019

Pasidalinkite straipsniu!

Facebook
LinkedIn
Scroll to Top

Šioje svetainėje pakenas.eu yra naudojami slapukai siekiant pagerinti jūsų naršymo kokybę ir statistikos tikslais. Jeigu nepageidaujate, kad slapukai būtų saugomi jūsų naršyklėje prašome juos išjungti savo naršyklės nustatymuose. Daugiau informacijos kaip mes tvarkome jūsų duomenis galite rasti privatumo politikos puslapyje.