Ieškovas (užsakovas) teismo prašė nutraukti su atsakove (rangove) sudarytą rangos sutartį,
kuria atsakovė įsipareigojo atlikti pastato šildymo sistemos atkūrimo darbus ieškovo name, o
ieškovas sumokėti už atsakovės atliktus darbus (toliau – Sutartis), bei priteisti iš atsakovės pagal
nurodytą Sutartį sumokėtą darbų kainą. Ieškovas nurodė, kad, pasikeitus aplinkybėms, jis prarado
suinteresuotumą Sutartimi ir nori ją nutraukti bei susigrąžinti avansu sumokėtą darbų kainą
(išskaičius lėšas už realiai atliktus darbus), nes atsakovė darbų neatliko. Atsakovė priešieškiniu
prašė teismo nutraukti Sutartį dėl atsakovo kaltės ir netaikyti restitucijos. Pirmosios instancijos
teismas nutraukė Sutartį, priteisė iš atsakovės ieškovui avansu sumokėtą darbų kainą (išskaičius
lėšas už realiai atliktus darbus). Apeliacinės instancijos teismas pakeitė sprendimą – nutraukė
Sutartį dėl ieškovo kaltės, priteisė iš atsakovės ieškovui avansu sumokėtą darbų kainą (išskaičius
lėšas už realiai atliktus darbus).
Šioje byloje kilo ginčas, ar užsakovas turi būti laikomas silpnesniąja sutartinių santykių
šalimi, t. y. vartotoju, o Sutartis kvalifikuojama vartojimo rangos sutartimi, kas reikštų, kad
ieškovas pagal CK 6.673 straipsnio 2 dalį turėjo teisę nutraukti Sutartį bet kada iki darbų rezultato
priėmimo ir negali būti laikomas kaltu dėl Sutarties nutraukimo.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad užsakovo teisė nutraukti vartojimo statybos rangos sutartį
prieš terminą nėra ES teisės garantuojama teisė. Vis dėlto, kasacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant
į tai, kad CK XVIII1 skyriuje, reglamentuojančiame vartojimo sutartis, nustatytą reguliavimą iš
esmės nulėmė ES teisės nuostatos ir siekiant užtikrinti vienodą ir darnų vartojimo sutarties šalių
(vartotojo, verslininko) sąvokų aiškinimą bei tikslų, kurių ES teisės aktų leidėjas siekia sutarčių su
vartotojais srityje, laikymąsi, aiškinant nacionalinėje teisėje įtvirtintą vartotojo sampratą, būtina
atsižvelgti į jos aiškinimui ir taikymui aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau –
ESTT) praktiką. Atsižvelgdamas į tai bei remdamasis ESTT išaiškinimais, kasacinis teismas
konstatavo, kad vartotojo sąvoka yra funkcinio pobūdžio sąvoka. Ji yra siejama su konkrečia
sutartimi, konkrečiu sutartiniu teisiniu santykiu. Todėl kiekvienos konkrečios sutarties atžvilgiu
būtina nustatyti, kokią funkciją asmuo atlieka tame sandoryje – ar asmuo veikia verslo, ar ne verslo
tikslais. Taip yra todėl, kad vienas ir tas pats asmuo skirtinguose sandoriuose gali būti ir vartotojas,
ir verslininkas. Dėl to kasacinis teismas sutiko su ieškovo kasacinio skundo argumentais, kad,
kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį, turi būti vertinamas konkretus teisinis sandoris, t. y. šio
ginčo atveju statybos rangos sutartis, jos sudarymo tikslas bei su šia sutartimi susijusios faktinės
aplinkybės. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ginčo Sutarties
tikslas buvo atkurti neteisėtai sugadintą ir išardytą namo centrinio šildymo sistemą, t. y. grąžinti ją į
pradinę padėtį. Teisę atkurti sugadintą ir išardytą namo šildymo sistemą ieškovas įgijo teismo
sprendimo pagrindu. Šis tikslas yra aiškiai nurodytas ginčo Sutarties 1 punkte, įskaitant ir tai, kad
atkūrimo darbai bus vykdomi remiantis teismo sprendimu, be to, nustatytos prastovos sąlygos, jei
dėl bendraturčio kaltės nebus įmanoma įvykdyti darbų. Minėtas šios sutarties tikslas yra susijęs su
fiziniam asmeniui priklausančio turto (pažeistų teisių), gyvenamojo namo savybių atkūrimu. Kita
vertus, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu ir tai, kad pasikeitus aplinkybėms ieškovo tikslai
namo atžvilgiu pasikeitė. Ieškovas nusprendė ne atkurti namo šildymo sistemą, bet rekonstruoti patį
namą, pastatant naują daugiabutį namą. Pasikeitus ieškovo tikslams namo atžvilgiu, pasikeitė ir jo
tikslai ginčo Sutarties atžvilgiu – ieškovas prarado suinteresuotumą šia Sutartimi. Šiuo aspektu
kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį asmens tikslai
konkrečios sutarties atžvilgiu yra nustatomi sutarties sudarymo metu. Taigi taikomas statinis
požiūris į asmens padėtį konkrečios sutarties atžvilgiu. Toks požiūris remiasi nuspėjamumo, teisinio
tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais. Sutartinio santykio paskirties ir tikslo pokytis laikui bėgant
sutarties kvalifikavimui kaip vartojimo sutarties turi reikšmę tik išimtiniais atvejais (dinaminis
požiūris į asmens padėtį konkrečios sutarties atžvilgiu). Kasacinis teismas darė išvadą, kad ginčo
atveju nėra pagrindo spręsti, kad pasikeitę ieškovo tikslai namo atžvilgiu pakeitė ieškovo teisinę
padėtį jau sudarytos Sutarties atžvilgiu. Pasikeitus ieškovo tikslui Sutarties atžvilgiu sutartiniai
santykiai pagal naują tikslą nebesitęsė, o priešingai, pasikeitę ieškovo tikslai iš esmės nulėmė
Sutarties pasibaigimą (nutraukimą ieškovo iniciatyva). Taigi, šiuo atveju net nėra pagrindo taikyti
dinaminio požiūrio į asmens padėtį konkrečios sutarties atžvilgiu.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad sutiktina su atsakove, kad specialios taisyklės,
skirtos vartotojui kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti, nėra pateisinamos kalbant apie sutartis, kurių
tikslas yra profesinė veikla, net jeigu ja numatyta verstis ateityje. Tačiau, kasacinio teismo
vertinimu, nėra pagrindo ginčo Sutartį laikyti parengiamaisiais namo rekonstravimo į naują
daugiabutį namą veiksmais. Priešingai, Sutartimi apibrėžtas tikslas, kaip minėta, nebuvo susijęs su
naujo daugiabučio namo šildymo sistemos įrengimu, o veikiau – su buvusios padėties atkūrimu, t.
y. iki tol veikusios, tačiau sugriautos šildymo sistemos atkūrimu. Byloje nėra nustatyta aplinkybių,
pagrindžiančių, kaip toks Sutarties tikslas – atkurti šildymo sistemą – galėtų būti parengiamuoju
veiksmu naujo daugiabučio namo statybai.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos
teismo nutartį ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020