202002.11

Pareiškėjas (įmonės akcininkas, turintis 50 proc. akcijų) prašė teismo panaikinti kreditorių susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, bei įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka nutraukti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, o apeliacinės instancijos teismas – atmetė.

Kasacinis teismas pažymėjo, jog siekiant bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, svarbu, kad būtų kreditorių ir įmonės skolininkės tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigė, kad bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota skubotai, nuslepiant šį faktą nuo jo, egzistuojant su bankroto proceso ne teismo tvarka esme nesuderinamiems teisiniams konfliktams tarp jo ir kito įmonės savininko bei vadovo. Bankroto procedūra galimai pradėta ir vykdoma įmonei, neturinčiai nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų.

Nors byloje nebuvo teigiama, kad buvo pažeisti kreditorių nutarimų priėmimo procedūriniai reikalavimai, tačiau kasacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių susirinkimo nutarimas teismo gali būti panaikinamas net ir nesant procedūrinių pažeidimų jį priimant, jei šio nutarimo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

ĮBĮ nuostatos neįtvirtina, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turėtų būti privalomai pranešta įmonės savininkams, todėl įmonės savininko neinformavimas ar netinkamas informavimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiama dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka, nelaikytinas ĮBĮ nustatytų procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo reikalavimų pažeidimu.

Tačiau kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog, vertinant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą jo turinio teisėtumo aspektu, turi būti atsižvelgiama į aplinkybę, ar prieš tai įmonės akcininkai buvo tinkamai informuoti apie įmonės finansinę padėtį ir bankroto procedūrų įmonei inicijavimo faktą. Kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka teismo galėtų būti panaikinamas apie tokio klausimo svarstymą neinformuoto (netinkamai informuoto) įmonės akcininko (savininko) reikalavimu tik nustačius, jog pateikus jam atitinkamą informaciją įmonės bankroto proceso galėjo būti išvengta.

ĮBĮ nuostatos įtvirtina draudimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka esant teisinių konfliktų tarp įmonės ir jos kreditorių, tačiau neįtvirtina tokio draudimo esant teisinių nesutarimų tarp pačios įmonės dalyvių. Vis tik kasacinis teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, susiję su skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinio teisėtumu, teismų turėjo būti vertinami atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės galėjo lemti, jog bankroto ne teismo tvarka procesas buvo pradėtas įmonei, kurios bankroto galėjo būti išvengta taikant restruktūrizavimo ar kitas mokumo atkūrimo priemones.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas ginčijo įmonės nemokumą kaip vieną iš bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo sąlygų, todėl dėl šios sąlygos (ne)egzistavimo turėjo būti pasisakyta iš esmės. Kadangi teismai nenustatė su bendrovės (ne)mokumu susijusių aplinkybių, reikšmingų šiai bylai išspręsti, kasacinis teismas konstatavo, jog nėra galimybės nuspręsti dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Dėl nurodytų argumentų teismų nutartys buvo panaikintos ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-823/2020