201911.15

Ieškovas, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti, kad jis yra inžinerinių tinklų, statomų pagal jam išduotą leidimą, statytojas ir . Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris atitinka šias sąlygas: 1) investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises; 2) turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) teisėtu pagrindu valdo žemės sklypą, kuriame statomas statinys (ketinama vykdyti statybas). Visos šios sąlygos nurodytos kaip vienodai teisiškai reikšmingos. Dėl to kasacinis teismas pripažino nepagrįstu kasacinio skundo teiginį, jog esminė sąlyga asmenį pripažinti statytoju yra statybą leidžiančio dokumento ir žemės sklypo turėjimas. Jeigu statytojas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama ( įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Tačiau kasacinis teismas pažymėjo, kad atitiktis viešosios teisės reikalavimams savaime nesukuria asmens teisių į nuosavybę, nes nuosavybei įgyti būtina atitiktis nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus nustatančioms teisės normoms (CK 4.47 straipsnis). Siekdami kuriamą daiktą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, jį kuriantys asmenys turi prisidėti savo lėšomis ir (ar) darbu bei tarpusavyje suderinti valią dėl teisių ir pareigų pasiskirstymo. Byloje teismų nustatyta, kad ieškovas neprisidėjo lėšomis ar darbu prie ginčo inžinerinių tinklų , atsisakė finansuoti jų statybą, davė sutikimą atlikti darbus kitiems statytojams savo lėšomis, nekėlė jokių sąlygų dėl nuosavybės teisės įgijimo į darbų rezultatus ir naudojimosi atsakovų pagamintais daiktais. Dėl to kasacinis teismas sprendė, kad ieškovas, turėdamas statytojo teises ir pareigas, atsisakė jas įgyvendinti ir neįgijo nuosavybės teisių į kitų statytojų veiksmais ir lėšomis sukurtą (kuriamą) daiktą, netapo šio bendraturčiu. Taigi CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai, šioje byloje buvo paneigta. Konstatavęs, kad teismai pagrįstai sprendė, jog ieškovas negali būti pripažįstamas įgijusiu bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo inžinerinius tinklus šių pagaminimo () būdu ir nėra jų bendraturtis, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 342-701/2019