Dovanojimo sutartis – tai dvišalis sandoris, kuria vienas asmuo neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitam asmeniui nuosavybės teise arba atleidžia tą asmenį nuo turtinės pareigos. Dovanojantis turtą asmuo vadinamas dovanotoju, o asmuo, kuriam turtas yra dovanojamas – apdovanotuoju.
Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sudarant dovanojimo sutartį, svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą, todėl kilus ginčui būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir (ar) tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį.
Kaip jau minėta, dovanojimo sutartis yra sandoris, todėl dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia visais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat panaikinta CK 6.472 straipsnio pagrindu. Pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotojui padovanotą turtą. Žemiau šiame straipsnyje išvardinti pagrindai, kuriais dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia ar panaikinta.
Pirma, dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šiuo pagrindu dovanojimo sutartis gali būti panaikinta tik teismo tvarka, pagal savo veiksmų reikšmės sandorio sudarymo metu negalėjusio suprasti fizinio asmens ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.
Antra, dovanojimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka, jeigu ją sudaręs asmuo iš esmės suklydo. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalį, jeigu tai yra fizinis asmuo, tai tokio asmens amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
Trečia, dovanojimo sutartis sudaryta dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, susidėjusių aplinkybių asmuo buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, taip pat gali būti teismo tvarka pripažinta negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia ar panaikinta ir padovanotas turtas sugrąžintas jį padovanojusiam asmeniui. Ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo teikiantis asmuo turi turėti pagrįstus ir neabejotinus motyvus dėl tokio sandorio panaikinimo pagrindo. Atkreipiame dėmesį, kad dovanojimo sutarties panaikinimui taikomas ieškinio senaties terminas, todėl rekomenduotina kiekvienu atveju kreiptis į teisininkus, kurie įvertins jūsų situaciją ir pateiks išvadas dėl galimybės pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia ar dėl jos panaikinimo.
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia teisines paslaugas nuosavybės teises srityje