201901.04

APGINTAS ASMUO, KURIO SUGYVENTINĖ PRETENDAVO Į ½ DALĮ ĮSIGYTO TURTO

Advokatų kontoros PAKĖNAS IR PARTNERIAI teisininkai pasiekė pergalę didelės vertės civilinėje byloje, susijusioje su sugyventinių turtiniais santykiais.

Bylos esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, jog atsakovas ir ieškovė, gyvendami kartu kaip , bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijo nekilnojamąjį turtą. Ji prašė padalinti tarp sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė pretendavo į ½ dalį nekilnojamojo turto.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai.

Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

– ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, tačiau ilgą laiką gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius artimus šeimyniniams. 15 metų šalys buvo sugyventiniai. Jie kartu apsigyveno ieškovės gyvenamojoje vietoje, vėliau kartu keitė gyvenamąją vietą ir apsigyveno išsinuomotame bute kartu su šalių sūnumis iš ankstesnių santuokų. Gerindami gyvenimo sąlygas įsigijo gyvenamąjį pastatą, kur susilaukė bendro vaiko – dukters. Rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu bei turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu. Aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora.

– Ieškovė ir atsakovas buvo sutarę dėl jungtinės veiklos, prie abiejų jų materialinės gerovės kiekvienas iš jų prisidėjo pagal galimybes. Tokiu atveju nėra būtina nustatyti, kokį konkrečiai piniginį įnašą arba įnašą darbu padarė ieškovas, nes pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita.

Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir sprendimą skundė apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, surinkta bylos medžiaga.

Aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika

– Tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Iš esmės analogiško turinio nuostatos įtvirtintos ir CK LI skyriuje, reglamentuojančiame jungtinę veiklą (partnerystę) (CK 6.969-6.982 str.). suprantama kaip dviejų ar daugiau asmenų (partnerių) įsipareigojimas veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, kooperuojant savo turtą, darbą ar žinias.

– Sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Nustačius, kad šalys turėjo bendrą tikslą, vertinama, kad jie yra saistomi sutartinių teisinių santykių. Ir tokiu atveju turi būti nustatyta, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2004 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; ir kt.).

Esminiai sprendimo motyvai

– Taigi, nei pagal kasacinio teismo praktiką, nei pagal teisinį reguliavimą santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nėra prilyginami santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams. Siekiant pripažinti gyvenimo kartu metu įgytą turtą bendrąja daline nuosavybe, reikalinga įrodyti aplinkybes dėl siekio turtą (kiekvieną iš ginčo objektų) įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ir dėl kiekvieno iš narių įnašų dydžio.

– Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl partnerių įnašų kuriant bendrą turtą, nustatė, kad turtas buvo įsigytas už atsakovo lėšas. Teismas vertino, kad buvo pagerintas į šį turtą investuojant ieškovės turėtas 45 000 Lt santaupas. Ieškovė šios sumos investavimą įrodinėjo savo žodiniais paaiškinimais, nekonkrečiais liudytojų parodymais. Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog turtas yra įgytas už asmenines atsakovo lėšas. Esminiai turto pagerinimai, į kuriuos galėtų pretenduoti ieškovė, buvo atlikti po to kai ieškovės ir atsakovo partnerystė pasibaigė, todėl ieškovei nuosavybės teisė negali būti pripažinta.

– Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė savo indėlį į jungtinės veiklos būdu įgytą turtą. Byloje aptarti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovė turėjo menkas galimybes prisidėti prie nekilnojamojo turto įgijimo. Tuo tarpu ieškovės teiginiai apie turėtas santaupas ir jų atidavimą atsakovui grynaisiais pinigais siekiant įgyti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe, byloje nebuvo patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimą pripažinti įgytą turtą bendrąja daline nuosavybe reiškiantis asmuo turi pagrįsti, kad šalys bendrai veikė siekdamos sukurti (įgyti) bendrą turtą (įnašu pinigais, kitu turtu arba dalyvavimu darbu), teismas konstatavo, kad šioje byloje tokių aplinkybių neįrodžius, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausomybės bendrąja daline nuosavybės teise.

Dėl konsultacijų, dokumentų parengimo, atstovavimo teisme, susisiekite telefonu +37064771764