Ieškovas prašė pradėti atsakovės – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ir jos valdymo organo – direktoriaus – veiklos tyrimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė. Kasacinis teismas priminė, kad prieš pradėdamas juridinio asmens veiklos tyrimą, teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas aiškiai nepagrįstiems, faktinio ir teisinio pagrindo neturintiems pareiškimams atmesti. Jei įvertinęs jam pateiktus duomenis teismas gali padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas. Apžvelgiamą bylą nagrinėję teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog ieškovas ir atsakovas (UAB direktorius) turi po 50 proc. UAB akcijų. Be to, atsakovas įsigijo 70 proc. kitos uždarosios akcinės bendrovės, vykdančios veiklą toje pačioje srityje kaip ir atsakovė, kontrolinį akcijų paketą ir jį perleido savo tėvui. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nekontroliuojančio akcininko interesai gali būti pažeisti ir tuo atveju, jei įmonė yra moki, veikia pelningai, nes tikėtina, kad įmonė galėtų veikti dar pelningiau, jei vadovas nesudarinėtų sandorių su susijusiomis įmonėmis, todėl tik juridinio asmens veiklos tyrimas gali tinkamai nustatyti reikšmingas aplinkybes ir įgyvendinti efektyvius akcininko teisių gynimo būdus. Šioje byloje svarbi yra faktinė aplinkybė, kad UAB valdo du akcininkai, turintys po 50 procentų akcijų. Ši aplinkybė lemia, kad nė vienas iš akcininkų negali priimti sprendimų be kito akcininko sutikimo, o ieškovas negali atšaukti kito akcininko iš bendrovės vadovo pareigų, t. y. bendrovėje yra vadinamoji sprendimų įšaldymo situacija, kai akcininko teisės negali būti tinkamai ginamos Akcinių bendrovių įstatymo nustatytais būdais. Esant tokiai situacijai, juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga kontrolės neturinčio akcininko teisių gynimo priemonė. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. UAB pelnas, lyginant su 2012 m., paaugo, taip pat nustatė, kad 2015 m. UAB pelnas, lyginant su 2014 m., paaugo. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas vertino vien tik gautą pelną, nelygindamas jo santykio su gautomis pajamomis. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad nors UAB pardavimo pajamos nuo 2012 m. augo, tačiau pelno padidėjimas, lyginant su gautų pajamų padidėjimu, buvo neproporcingai mažas. Kasacinis teismas sprendė, kad pagal byloje nustatytus faktus apeliacinės instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad netinkama veikla buvo padaryta, ir turi būti pradėtas atsakovės UAB ir jos vadovo veiklos tyrimas, todėl kasacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pradėti atsakovės UAB ir jos valdymo organo – direktoriaus – veiklos tyrimą. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018