Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia ir panaikinti atsakovų sudarytą vedybų (povedybinę) sutartį, kuria nustatytas sutuoktinių turto visiško atskirumo teisinis režimas. Pasak ieškovo, ši sutartis pažeidė jo, kaip kreditoriaus, interesus, nes buvo sudaryta po to, kai antstolė, vykdydama išieškojimą iš atsakovo turto, areštavo sutuoktiniams (atsakovams) priklausantį darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas pripažino negaliojančia tik atsakovų sudarytos vedybų sutarties dalį dėl darbo užmokesčio pripažinimo jų asmenine nuosavybe. Kasacinis teismas nurodė, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo sutuoktinių turto režimą (CK 3.104 straipsnio 3 dalis), tačiau neturi teisės savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis), nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.105 straipsnio 1 punktas). Kasacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina savaime prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, todėl nelaikytina niekine. Tačiau tiek iš Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatų, tiek iš kasacinio teismo nuoseklios praktikos matyti, jog areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo ar perdavimo kito asmens nuosavybėn. Toks draudimas taikytinas ir keičiant areštuoto santuokinio turto statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę. Apžvelgiamoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad sutuoktinių pajamos tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo momento arba nuo reikalavimo teisės į šias pajamas atsiradimo momento. Tačiau įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nereiškia, kad turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikomos ir hipotetinės sutuoktinių ar vieno 8 jų pajamos iš darbinės veiklos, t. y. tokios pajamos, kurias sutuoktiniai galimai gaus (uždirbs) ateityje. Tokios hipotetinės pajamos nėra turtas, todėl jos negali būti sutuoktinių nuosavybe (įskaitant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe). Dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad vedybų sutarties nuostata, pagal kurią po sutarties sudarymo sutuoktinių įsigytos lėšos (taip pat ir lėšos, gaunamos kaip darbo užmokestis) yra sutuoktinio, kurio vardu pinigai įgyti, asmeninė nuosavybė, nebuvo perleistas ar padalytas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas (pajamos iš darbinės veiklos, reikalavimo teisė į šias pajamas) ar kitokiu būdu pakeista šio turto teisinė būklė. Aptariama vedybų sutarties sąlyga laikytina ne santuokinio turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) perleidimu, padalijimu ar teisinės būklės pakeitimu, o sutuoktinių pajamoms, gaunamoms iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, iki tol taikyto įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimu pagal sutartį nustatytu teisiniu režimu (CK 3.81 straipsnis). Dėl to vedybų sutarties sąlyga, kuria buvo susitarta dėl būsimoms pajamoms taikytino teisinio režimo, nepažeidė apribojimo disponuoti bendrosios jungtinės nuosavybės turtu. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas pripažino, kad teismai, spręsdami dėl sutarties negaliojimo CK 1.80 straipsnio ir 3.105 straipsnio 1 punkto pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas, todėl jų priimtus procesinius sprendimus panaikino ir ieškinį atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018