201803.21

Ieškovė prašė teismo perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas, nes pardavėja, pažeisdama įstatyme įtvirtintą bendraturčio pirmumo teisę pirkti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą, pirkimo–pardavimo sutartimi perleido dalį nekilnojamųjų daiktų pirkėjai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas tenkino. Kasacinis teismas nurodė, kad teismų nustatyta, jog pardavėja notarų biure pateikė pareiškimą, informuodama turto (aikštelių ir plytelių dangos) bendraturčius apie pirmumo teisę pirkti ginčo turtą už 70 000 Eur, nustatant vieno mėnesio terminą, skaičiuojant nuo laiško gavimo dienos; ieškovė pareiškimo notarui pateikimo metu nebuvo nurodyto turto bendraturtė, tačiau turto dalį iš kito bendraturčio įsigijo nurodyto vieno mėnesio termino laikotarpiu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, pasikeitus bendro turto dalies savininkui, CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pirmumo teisės įgyvendinimo nėra pagrindo aiškinti kaip bendraturčio pareigos iš naujo atlikti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus ir pranešti naujajam bendro turto dalies savininkui apie galimybę įsigyti parduodamą daiktą bei nustatyti naują pasiūlymo terminą. Toks aiškinimas būtų neproporcingas CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai bendraturčio pareigai ir nepagrįstai ribotų savininko teisę, atlikus CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus ir esant kitoms minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, parduoti bendro daikto dalį. Todėl, neatsižvelgiant į tai, kad per pranešime pasinaudoti pirmumo teise nurodytą laikotarpį pasikeičia bendro turto savininkas, pardavėjui negali būti keliami reikalavimai iš naujo pranešti naujajam savininkui apie galimybę pirkti bendro turto dalį ir nustatyti naujus tokios teisės įgyvendinimo terminus. Atsižvelgiant į tai, kad bendraturčio pirmumo teisė įsigyti kito bendraturčio parduodamą daikto dalį laikytina daiktine teise, kuri seka paskui daiktą, tai ieškovei, kuri įsigijo bendro turto dalį, perėjo ir pirmumo teisė įsigyti atsakovės pranešimu pasiūlytą bendro turto dalį, tačiau tomis sąlygomis ir ta tvarka, kuri galiojo ankstesniam savininkui (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė, tapusi naująja bendro turto savininke, galėjo įgyvendinti savo pirmumo teisę tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kokia buvo nurodyta atsakovės pranešime. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pranešime nebuvo nurodyta sąlygų, jog, ketindamas pasinaudoti pirmumo teise, bendraturtis turėtų sumokėti tam tikro dydžio avansą. Dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovės vienašališkas lėšų pervedimas, atsakovei nenustačius tokios pasiūlymo įgyvendinimo sąlygos, nesant šalių susitarimo ar derybų dėl nurodyto dydžio sumos sumokėjimo, negali patvirtinti pasinaudojimo pirmumo teise, kadangi iš šio veiksmo nėra aiškus jo tikslas. Byloje nesant kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė per pranešime nustatytą terminą būtų kreipusis į atsakovę, išreikšdama valią įsigyti parduodamą turtą, kasacinis teismas sprendė, kad aptarta aplinkybė nebuvo pakankama apeliacinės instancijos teismui konstatuoti ieškovės aiškiai išreikštos valios pasinaudoti pirmumo teise. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018