Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius, kreditorius) prašė panaikinti įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir bankroto administratoriumi paskirti pasiūlytą asmenį. Pirmosios instancijos teismas kreditoriaus skundą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas – tenkino. Apžvelgiamoje byloje kilo ginčai dėl kreditoriaus informavimo apie siūlymą pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka tinkamumo ir sąlygos, draudžiančios 13 pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, jeigu tarp įmonės ir jos kreditorių yra ginčų, egzistavimo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbu, kadangi šio proceso metu bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime. Ta aplinkybė, kad kreditoriaus reikalavimas neturėtų įtakos priimtų įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui, savaime negali būti priežastis, pateisinanti pareigos informuoti apie vyksiantį kreditorių susirinkimą nevykdymą. Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) įpareigoja apie ketinimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka raštu informuoti kiekvieną kreditorių, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra jo finansinis reikalavimas įmonei. Apžvelgiamu atveju, nors įmonės kreditorius yra VSDFV Šiaulių skyrius, pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo išsiųstas VSDFV. Kasacinis teismas pažymėjo, kad VSDFV Šiaulių skyrius yra tiesiogiai pavaldus VSDFV. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte ir VSDFV direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklėse įtvirtintas vieno langelio principas, inter alia (be kita ko), įpareigojantis VSDFV administravimo įstaigą, neįgaliotą spręsti prašyme išdėstytų klausimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo išsiųsti jį kompetentingai įstaigai. Byloje teismų nustatyta, kad pranešimas centrinėje VSDFV buvo gautas 2016 m. liepos 21 d., todėl vėliausiai 2016 m. liepos 26 d. turėjo būti persiųstas VSDFV Šiaulių skyriui, o kreditorių susirinkimas įvyko 2016 m. liepos 29 d. Kadangi ĮBĮ nenustato minimalaus termino, per kurį turi būti išsiųstas (gautas) pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad klausimas dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka nereikalauja itin didelio pasiruošimo, konstatavo, jog terminas pasiruošti šio klausimo nagrinėjimui buvo pakankamas. Dėl nurodytų aplinkybių kasacinis teismas sprendė, kad informavimo apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą procedūra nebuvo pažeista. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pagrindinis kriterijus yra ginčo tarp įmonės ir jos kreditorių nebuvimas (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, nuo kurio momento prasideda įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka, svarbu atsižvelgti į tam tikro veiksmo sukeliamas pasekmes. Vertindamas pranešimų kreditoriams su siūlymu bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka teisinę galią, kasacinis teismas konstatavo, kad toks veiksmas realių teisinių pasekmių nesukuria. Įstatyme nustatytas teisines pasekmes sukelia ne pareiškimo kreditoriams apie numatomą bankroto procesą neteismine tvarka išsiuntimas, o kreditorių susirinkimo nutarimo iškelti įmonei bankroto bylą priėmimas (ĮBĮ 13 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys). Dėl to kasacinis teismas išaiškino, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme turtinių reikalavimų ar išieškojimų ne ginčo tvarka nebuvimas svarbus ne pranešimų kreditoriams išsiuntimo metu, bet kreditorių susirinkime priimant nutarimą dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka vykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nurodžius priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus pateikus Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, laikytina, kad vykdymo procesas prasidėjo (CPK 587 straipsnio 10 punktas). Kadangi buvo vykdomas išieškojimas pagal VSDFV Šiaulių skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą, kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įmonės bankrotas ne teismo tvarka pradėtas pažeidžiant imperatyviąsias ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl yra neteisėtas. Dėl to kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302- 313/2017