DĖL BANKRUTUOJANČIOS ĮMONĖS KREDITORIAUS TEISĖS REIKŠTI TIESIOGINĮ (INDIVIDUALŲ) IEŠKINĮ ĮMONEI PIRKĖJAI, BANKRUTUOJANČIOS ĮMONĖS VADOVUI IR AKCININKUI

Ieškovė – uždaroji akcinė bendrovė pareiškė tiesioginį (individualų) ieškinį dėl savo, kaip kreditorės, teisių gynimo, nurodydama, kad įmonė skolininkė buvo perleista kaip turtinis kompleksas (verslas), o įmonės pirkėja neatsiskaitė su kreditoriais, tarp jų ir su ieškove, todėl, vadovaudamasi CK 6.405 straipsnio 1 dalimi, reikalavo priteisti skolą iš įmonės pirkėjos, taip pat, vadovaudamasi CK 2.50, 6.263 straipsniais, – iš įmonės pardavėjos (skolininkės) vadovo ir akcininkės. Įmonei pardavėjai (skolininkei) yra iškelta bankroto byla ir šios įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė. Kasacinis teismas nurodė, kad įmonės pirkėjas ne mažiau kaip prieš dvidešimt dienų iki sutarties sudarymo privalo raštu pranešti visiems įmonės skolų (prievolių) sąraše nurodytiems įmonės kreditoriams apie numatytą įmonės pardavimą. Jeigu pirkėjas šios pareigos neįvykdo, pardavėjo kreditoriai turi teisę savo reikalavimus pareikšti tiesiogiai pirkėjui. Apie įmonės pardavimą jos kreditoriams nereikia pranešti tik tuo atveju, jeigu įmonės kaina mokama pinigais ir šios pinigų sumos pakanka visiškai atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais (CK 6.405 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įmonė pirkėja netinkamai įvykdo CK 6.405 straipsnyje nustatytas savo pareigas, tai įmonės pardavėjos kreditoriai savo reikalavimus gali pareikšti tiesiogiai pirkėjai, bet įmonės pirkėjos atsakomybė ribojama nusipirktos įmonės turto verte. Kasacinis teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai įmonei pardavėjai (perleidėjai) yra iškelta bankroto byla, tai tokį ieškinį turi teisę reikšti tik bankroto administratorius, gindamas kreditorių, kurių įsiskolinimai atsirado iki įmonės pirkimo–pardavimo, interesus. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad bankroto administratoriaus teisė kreiptis su tiesioginiu ieškiniu reikalaujant žalos atlyginimo iš įmonės 12 pirkėjos CK 6.405 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei nebuvo pasinaudota alternatyviais pažeistų teisių gynimo būdais, siekiant susigrąžinti neteisėtai perleistą turtą. Jeigu būtų pareikštas reikalavimas pripažinti konkretaus turto, esančio sudėtine perleisto verslo dalimi, perleidimo sandorius negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu ir jis būtų tenkintas, o bankroto administratorius pareikštų ieškinį įmonei pirkėjai, tai tokia situacija būtų laikoma ieškinių konkurencija. Šiuo atveju subsidiarumo principas reikalautų, kad, esant patenkintam reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bankroto administratoriaus teisė pareikšti reikalavimą įmonės pirkėjui pasibaigtų. Kasacinis teismas konstatavo, kad kreditorius negali reikšti tiesioginio ieškinio skolininko akcininkui ar vadovui dėl žalos atlyginimo, kai skolininkui iškelta bankroto byla nėra baigta, jeigu neįrodinėja, kad jam padaryta individuali žala. Tuo tarpu pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims. Kasacinis teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, o teismai nenustatė, kad neteisėti akcininko ar vadovo veiksmai pasireiškė ne bendrai visų įmonės kreditorių, bet specifiškai konkretaus kreditoriaus (ieškovės) atžvilgiu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad priimti teismų sprendimai neatima teisės iš ieškovės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo už tyčinį bankrotą atsakingiems asmenims, kai bankroto byla bus baigta. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 335-916/2017

Pasidalinkite straipsniu!

Facebook
LinkedIn
Scroll to Top

Šioje svetainėje pakenas.eu yra naudojami slapukai siekiant pagerinti jūsų naršymo kokybę ir statistikos tikslais. Jeigu nepageidaujate, kad slapukai būtų saugomi jūsų naršyklėje prašome juos išjungti savo naršyklės nustatymuose. Daugiau informacijos kaip mes tvarkome jūsų duomenis galite rasti privatumo politikos puslapyje.