Ieškovas (bendraturtis) prašė pripažinti jo ir atsakovių (viena – bendraturtė, kita – panaudos gavėja) sudarytą panaudos sutartį pasibaigusia, taip pat atsakovių vėliau sudarytą (be ieškovo sutikimo) panaudos sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovo nuomone, kadangi jam ir atsakovei (bendraturtei) bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarka nenustatyta, atsakovė suteikti panaudai kitai atsakovei (panaudos gavėjai) ginčo turtą galėjo tik turėdama ieškovo sutikimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas ieškinio dalį dėl nurodytų reikalavimų tenkino. Kasacinis teismas nurodė, kad bendraturčiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiškai reikšminga aplinkybė, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Bendraturčiui, ketinančiam perleisti savo dalį, taip pat ją išnuomoti tais atvejais, kai yra nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas (pardavimo atveju bendraturčiai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą dalį – CK 4.79 straipsnis). Vadovaudamasis CK 6.477 straipsnio 3 dalimi, 6.629 straipsnio 2 dalimi, kasacinis teismas konstatavo, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe. Kasacinis teismas sprendė, kad, nesant nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos ar kitu būdu nesuderinus su ieškovu, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali suteikti panaudai tretiesiems asmenims, atsakovė neturėjo teisės perduoti neidentifikuotą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį naudotis kitai atsakovei panaudos teise. Tai padariusi ji pažeidė CK 4.75, 4.78 straipsnių nuostatas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, nesant nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos, kai bendraturčių sutarimu visas bendrosios nuosavybės objektas sutartimi perduotas naudotis kitam asmeniui, sutartis gali būti nutraukta taip pat tik bendraturčių sutarimu, o tokio sutarimo nepasiekus – teismo tvarka. Tam, kad sutartis galėtų būti nutraukta tik dėl vienam bendraturčiui tenkančios turto dalies panaudos, būtina prieš tai nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, nes tik nustačius tokią tvarką įmanoma įvardyti, dėl kurio konkretaus turto sutartis nutraukiama, o dėl kurio išlieka panaudos teisiniai santykiai. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeitė ir ieškovo reikalavimo dėl panaudos sutarties pripažinimo pasibaigusia netenkino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 498-248/2016