Apžvelgiamoje byloje testatorė buvo sudariusi du testamentus – anksčiau sudarytu testamentu palikėja visą savo turtą paliko pareiškėjui, o vėliau sudarytu testamentu pakeitė savo valią ir dalį turto paliko kitam įpėdiniui. Šioje byloje kilo ginčas, ar įpėdiniui pagal vėlesnį testamentą mirus anksčiau, negu atsirado palikimas, jam buvusi paskirta testamentu turto dalis atitenka įpėdiniui (šiuo atveju – pareiškėjui) pagal ankstesnį testamentą. Pareiškėjo nuomone, testatorė dviem savo sudarytais ir galiojančiais testamentais išreiškė savo valią, kad visas jos turtas būtų paveldėtas tik pagal testamentus, ir nėra likę jokio turto, kuris nebūtų įtrauktas į abu galiojančius testamentus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad aplinkybė, jog įpėdinis pagal vėlesnį testamentą mirė anksčiau, nei atsirado palikimas, nedaro ankstesnio testamento galiojančio visa apimtimi, nes testatorės valia buvo išreikšta vėlesniu testamentu; be to, šio ginčo atveju netaikytina ir CK 5.61 straipsnio 2 dalis dėl paveldėjimo dalių padidėjimo. Kasacinis teismas nurodė, kad CK 5.61 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama situacija, kai testatorius visą savo turtą palieka tik savo paskirtiems įpėdiniams (dviem ar daugiau), t. y. testamente nurodo, kad palikimas pereina tik jo paskirtiems įpėdiniams. Būtent tokiu atveju, kai vienas iš tokių paskirtų įpėdinių atsisako ar nepriima palikimo, šiam įpėdiniui priklausiusi palikimo dalis atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.61 straipsnis reglamentuoja situacijas, kai asmenys, kuriems testatorius paliko savo turtą, palikimo atsiradimo momentu yra gyvi. Kasacinis teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai asmuo, kuriam testatorius paliko dalį savo turto, miršta anksčiau už testatorių, paveldėjimo teisiniai santykiai pagal tokį testamentą neatsiranda, todėl nėra galimas nei palikimo atsisakymas, nei nepriėmimas, taigi, tokiai situacijai CK 5.61 straipsnio nuostatos netaikomos. Ginčo atveju asmuo, kuriam antruoju testamentu (pakeitusiu ankstesniojo testamento dalį) testatorius paliko dalį savo turto, mirė anksčiau už testatorių, paveldėjimo teisiniai santykiai tarp šio asmens ir palikėjo neatsirado, todėl jam buvusi paskirta testamentu turto dalis turėtų būti laikoma testamentu nepaskirta ir paveldima pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnio 2 dalis; 5.22 straipsnis, 5.35 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog aplinkybė, kad paveldėtojas pagal vėlesnį testamentą mirė anksčiau nei atsirado palikimas, nesudaro pagrindo pareiškėjui priimti visą testatorės palikimą pagal pirminį testamentą, todėl šio ginčo atveju susidarė paveldėjimo pagal įstatymą civiliniai teisiniai santykiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 451-421/2016