Bylos esmė
Byloje sprendžiama, be kita ko, dėl termino ginčyti statybos leidimą, dėl teisės normų, reguliuojančių neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones ir jų parinkimą, bei neteisėtos statybos padarinių pašalinimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovės savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo galiojimą bei įpareigoti atsakovą statytoją pašalinti statybos leidimo pagrindu atliktus statybos darbus – išardyti perstatytas ar pertvarkytas bei naujai įrengtas statinio dalis.
Ieškovė nurodė, kad jai priklauso žemės sklypas, kuris ribojasi su atsakovo žemės sklypu. Ieškovė 2018-06-28 išdavė sutikimą, kuriuo sutiko, kad: 1) atsakovas rekonstruotų jo sklype esančius pastatus, juos išplėsdamas ir pastatydamas arčiau kaip 1 m atstumu iki ieškovės sklypo ribos, 2) savo lėšomis ant sklypo ribos įrengtų akliną tvorą iki 2 m aukščio arčiau kaip 1 m atstumu iki ieškovės sklypo ribos.
Savivaldybės administracija 2020-02-17 išdavė atsakovui statybos leidimą pastatų rekonstravimui didinant rekonstruojamų pastatų aukštį.
Ieškovės teigimu, statybos leidimas buvo išduotas atsakovui neteisėtai, nes tokiam rekonstravimui, kai didinamas rekonstruojamų pastatų aukštis, ieškovė sutikimo nedavė.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį iš tenkino. Apeliacinės instancijos teismas dėl termino ginčyti statybos leidimą nurodė, jog jis skaičiuotinas nuo 2022-04-25, kai, atsakydama į ieškovės atstovo prašymą pateikti statybos leidimą ir projektinę dokumentaciją, atsakovė savivaldybės administracija pateikė ieškovei prašytą informaciją. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent iš šios informacijos ieškovei tapo žinoma, jog pastatai rekonstruojami didinant jų aukštį. Kadangi ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022-05-16, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio kreipimosi į teismą termino.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Dėl termino ginčyti statybos leidimą
Kasacinis teismas nurodė, kad asmens teisę kreiptis į teismą garantuoja Konstitucijos 30 straipsnis. Ši teisė taip pat įtvirtinta proceso įstatymuose – CPK 5 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnyje ir kituose įstatymuose. Minėti proceso įstatymai detalizuoja kreipimosi į teismą tvarką – nustato reikalavimus procesinių dokumentų turiniui, mokėtiną žyminį mokestį, atstovavimo taisykles, skundų padavimo terminus ir kt. Taigi, asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ši teisė neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių, be kita ko, yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu.
Statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, todėl reikalavimui dėl jo panaikinimo taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas – vieno mėnesio nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos terminas.
Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą. Nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas kitam nei ieškovė asmeniui – atsakovui. Todėl procesinio termino ginčyti statybos leidimą eiga turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada reikalavimą reiškiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie prašomą panaikinti dokumentą (jo esmę), o ne nuo jo paskelbimo momento.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus.
Nei atsakovo kasaciniame skunde kaip reikšmingos įvardijamos aplinkybės (ieškovė 2018-06-28 davė sutikimą, jau anksčiau buvo naikinusi atsakovui duotus sutikimus, gyvena gretimame žemės sklype, naudojasi greta atsakovo rekonstruojamo pastato esančiu statiniu (garažu), taigi žinojo (negalėjo nežinoti), jog gretimame atsakovui priklausančiame žemės sklype vyksta statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbai), nei vien informacija apie tai, kad atsakovas ketina vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus ir bus ir (ar) yra išduotas statybos leidimas, nesuponuoja, jog ieškovei buvo (tapo) žinomas ir šio statybą leidžiančio dokumento turinys (be kita ko, susijęs ir su juo nustatomomis teisėmis bei pareigomis, taip pat būsimo rekonstruoto pastato matmenimis).
Šios aplinkybės, vertinant ieškovės nurodomą suvokimą apie jos duoto sutikimo turinį, savaime nesuponavo ir ieškovės pareigos iškart pasidomėti viešai skelbiama informacija apie kaimynystėje vykstančius statybos darbus ir (ar) statybos leidimą, kiek tai susiję su atsakovo rekonstruojamo pastato matmenimis. Taigi, nepagrindžia ir praleisto termino ginčyti statybos leidimą.
Ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas atsakovui, o statybos (rekonstrukcijos) darbų vykdymas, be kita ko, nėra vienadienis procesas, šių darbų atlikimas (taigi ir galimas gretimo žemės sklypo savininko teisių pažeidimo paaiškėjimas) objektyviai susijęs su tam tikru laikotarpiu. Pastebėjusi, jog atliekamais rekonstrukcijos darbais aukštinamas atsakovo pastatas, ieškovė, vertindama, jog tai viršija jos duoto sutikimo apimtį, nedelsdama kreipėsi į atsakovą dėl statybą leidžiančio dokumento pateikimo, taigi įvykdė atsakovo akcentuojamą pareigą pasidomėti ginčijamo administracinio akto esme (turiniu).
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas ieškovės sužinojimo apie ginčijamo statybos leidimo išdavimo atsakovui momentą sieti būtent su 2022-04-25 data. Nuo šio ieškovės įrodinėto jos sužinojimo apie ginčijamo statybos leidimo egzistavimą momento ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisei į teisminę gynybą įgyvendinti ir operatyviai, 2022-05-16, kreipėsi į teismą su reikalavimu panaikinti šio statybą leidžiančio dokumento galiojimą. Taigi apeliacinės instancijos teismo pagrįstai nuspręsta dėl nepraleisto termino ginčyti statybos leidimą.
Dėl statybos leidimo teisėtumo ir padarinių šalinimo
Teisėjų kolegija nurodė, jog šiuo atveju atsakovo atliekamam rekonstravimui didinant rekonstruoto pastato aukštį, turėjo būti gautas ieškovės sutikimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas nesant ieškovės sutikimo, kuris šiuo atveju buvo privalomas.
Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo kasacinio skundo argumentais dėl ieškovės pareigos pagrįsti, kaip ginčijamas statybos leidimas ir pagal jį atliekami rekonstravimo veiksmai pažeidžia ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, interesus, t. y. motyvuoti savo atsisakymą duoti sutikimą aukščiui padidinti. Tokia pareiga gretimo žemės sklypo savininkui kiltų, jeigu rekonstravimas būtų vykdomas ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas. Taigi, gretimo žemės sklypo savininko pareiga motyvuoti savo nesutikimą šiuo atveju siejama su esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio naujų konstrukcijų iki gretimo žemės sklypo ribų nesumažėjimo aplinkybe. Pareiga įrodyti šį faktą tenka atsakovui, kuris juo remiasi (CPK 12, 178 straipsniai).
Statyba, vykdoma (įvykdyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, yra neteisėta. Jos rezultatas – pastatytas statinys – taip pat laikomas neteisėtai pastatytu statiniu. Statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą sukelia civilinius ir kitus teisinius padarinius. CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu neteisėta statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, jos padariniai šalinami pagal Statybos įstatymo nuostatas.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje statinio nugriovimas, kaip statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė, yra įtvirtintas pirmajame iš keturių punktų, kuriuose yra reglamentuotos padarinių šalinimo priemonės, tačiau toks išdėstymas nereiškia, jog statinio nugriovimas yra pirminė neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonė. Priešingai, tiek pats įstatymo leidėjas pripažįsta (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis), tiek kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad statinio nugriovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius.
Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.
Griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė (statinio griovimas) gali būti taikoma tik įsitikinus, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę. Sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).
Nurodyti kriterijai, vertinant atsakovo neteisėtu pripažinto statybos leidimo pagrindu perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų rekonstruotų statinių dalių nugriovimą (išardymą) kaip kraštutinę priemonę, yra svarbūs ir nagrinėjamoje byloje.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė yra išdavusi atsakovui sutikimą rekonstruoti esamus ūkio pastatą ir vienbutį gyvenamąjį namą, išplečiant pastatų užstatymo plotą ir pastatant priestatus arčiau nei 1 m atstumu iki jos sklypo ribos. Šis sutikimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Net ir konstatavus šio sutikimo pagrindu atsakovui išduoto statybos leidimo (atlikti rekonstrukciją, kuri nustatyta Projekte, be kita ko, ir didinant rekonstruojamo pastato / statomo priestato aukštį) neteisėtumą, nagrinėjamo ginčo atveju, kai atsakovo statybos veiksmai atlikti esant išduotam gretimo žemės sklypo savininkės sutikimui, negali būti automatiškai atmestas kitokio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių parinkimo galimumas, tarsi ieškovės sutikimas apskritai nebūtų buvęs duotas.
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sprendžiant statinio, pastatyto pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo klausimą, turi būti nustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnis ir nusprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo. Kasacinio teismo konstatuota, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Vadinasi, statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai.
Tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai – kompetentingos institucijos, dalyvavusios statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese (pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčios tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją). Pareigos kompensuoti neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas našta, tenkanti konkrečiam leidimą išdavusiam ar jam pritarusiam subjektui, gali skirtis priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių to subjekto kaltės laipsnį, t. y. jo veiksmų įtakos mastą išduodant statybos leidimą.
Taigi nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatyta tiek abiejų atsakovų – statytojo ir savivaldybės administracijos, tiek (galbūt) kitų subjektų, dalyvavusių ginčijamo statybos leidimo išdavimo procese, kaltė ir atsakomybės laipsnis dėl neteisėtai perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų atsakovo rekonstruotų statinių dalių.
Rezultatas
Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl padarinių šalinimo ir šią dalį perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2024
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia paslaugas statybos teisės srityje
Sekite mūsų naujienas Facebook