Pareiškėja prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje išspręstas
suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo bendru sutarimu klausimas. Pareiškėja nurodė, kad ji,
suinteresuoto asmens buvusio sutuoktinio kreditorė (perėmusi reikalavimo teisę iš ankstesnio
kreditoriaus, o pastarasis – iš pradinės kreditorės), privalėjo, tačiau nebuvo informuota apie bylą, o
priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje pažeidžia jos teises, nes dalijant santuokos metu
įgytą turtą, visas buvusių sutuoktinių nekilnojamasis turtas atiteko buvusiai sutuoktinei, nemokant
už tai buvusiam sutuoktiniui jokios kompensacijos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai
netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo.
Kasacinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai atsisakė atnaujinti procesą
suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo byloje, nes vertino, kad, tvirtinant sutartį dėl santuokos
nutraukimo teisinių padarinių (priimant teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo
susijusių klausimų), pradinė kreditorė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į buvusį sutuoktinį,
nes ši (galiojanti reikalavimo teisė) atsirado nuo teismo sprendimo, kuriuo iš buvusio sutuoktinio
įmonei priteistas žalos atlyginimas, priėmimo, t. y. jau po santuokos nutraukimo teismo sprendimu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso
nuo teisinių santykių, iš kurių ši teisė kildinama, pobūdžio. Ginčo atveju teismo sprendimu pradinei
kreditorei priteistas žalos, kilusios iš suinteresuoto asmens, kaip buvusio įmonės vadovo,
netinkamai atliktų imperatyviai įstatymo nustatytų pareigų laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos
įmonei iškėlimo nevykdymo, atlyginimas. Tai reiškia, kad pradinės kreditorės reikalavimo teisė į
buvusį sutuoktinį yra kildinama iš delikto, t. y. žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo
momentu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas) konstatuota, kad
2011 metais suinteresuotam asmeniui, kaip įmonės direktoriui, buvo atsiradusi pareiga kreiptis į
teismą dėl bankroto bylos įmonės iškėlimo, tačiau jis šios savo pareigos nevykdė. Taigi įmonei žala
buvo padaryta A. A. veiksmais (neveikimu), atliktais dar iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo
teisme (2014 m. spalio 6 d.) ir teismo sprendimo joje priėmimo dienos (2014 m. lapkričio 28 d.). O
įsiteisėjęs teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik pradinės
kreditorės teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas.
Remdamasis nurodytais argumentais bei atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos
teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje
nustatyto 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepakeistą, dėl nurodyto
termino skaičiavimo, šio termino pradžios momento nustatymo ir (ar) jo (ne)praleidimo iš viso
nepasisakė, nenustatė šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingų aplinkybių, panaikino
apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti šiam teismui iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020