Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir ieškovė, bendrovė) teismo prašė pripažinti jos ir atsakovo sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei vėlesnes šios transporto priemonės perleidimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.
Kasacinis teismas nurodė, kad paprastai visi rašytiniai dokumentai yra patvirtinami sandorius sudarančių asmenų parašais. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog sandorį turi pasirašyti jį sudaręs asmuo. Parašas tarsi galutinai patvirtina sandorį sudarančio asmens valią ir reiškia asmens įsipareigojimą vykdyti sandorį. Be to, jo buvimas turi ir didelę psichologinę reikšmę sandorio šalims – suteikia tam tikrą pasitikėjimą kita sandorio šalimi ir teisinių santykių stabilumu. Asmens parašas atlieka šias funkcijas: 1) patvirtina pasirašiusio asmens tapatybę; 2) patvirtina asmens valios išraišką; 3) susieja pasirašiusį asmenį su dokumento turiniu. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus, kasacinis teismas pažymėjo, kad tiek rašytinė sutartis, tiek tokią sutartį pasirašiusių asmenų parašai laikytini išorine sutartinių santykių įforminimo, t. y. valios sudaryti sandorį, išraiškos forma. Tačiau dėl kokių nors priežasčių sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, šalių valią sudaryti sutartį galima įrodinėti faktais ir duomenimis, iš kurių galima spręsti apie susitarimo buvimą. Vienas tokių faktų yra sutarties vykdymas, leidžiantis padaryti išvadą, kad šalys sutiko su tokios sutarties sąlygomis. Kai sutartyje nėra sutartinių santykių šalies parašo arba sutartis pasirašyta ne to asmens, kuris nurodytas (kaip susiklostė šioje civilinėje byloje), ši aplinkybė savaime nelemia tokio sandorio negaliojimo. Kasacinis teismas konstatavo, kad faktas, jog šalis nepasirašė sutartyje ar nenustatytomis aplinkybėmis ją pasirašė tokių įgaliojimų neturėjęs asmuo, nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, jog sutartis negalioja, jeigu yra duomenų, kad ši sutartis nepasirašiusios šalies buvo vykdoma, taip pritariant jos sąlygoms. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas darė išvadą, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikavo kaip nuginčijamą sandorį ir nagrinėjo bylos aplinkybes, kurios patvirtintų arba paneigtų ieškovės valią sudaryti ginčo sandorį.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad tai, ar egzistavo šalių valia sudaryti sandorį, yra fakto klausimas, neatsiejamai susijęs su įrodymų vertinimu. Šią bylą nagrinėjusių žemesnės instancijos teismų, remiantis teismo ekspertizės akto išvadomis, nustatyta, kad ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, pasirašančių ją asmenų vietoje, šalia ieškovės direktoriaus vardo ir pavardės yra ne ieškovės direktoriaus, bet kito asmens, parašas. Vis dėlto įvertinę ieškovės direktoriaus ir atsakovo pokalbio, kurio garso įrašą teismui pateikė pati ieškovė, turinį, teismai padarė išvadą, kad automobilis buvo parduotas ieškovės valia; net jei direktorius sutarties pats nepasirašė, jis vėliau pritarė tokios sutarties sudarymui; be to, pokalbyje buvo derinamas ne tik transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, bet ir tai, jog automobilis parduotas konkrečiam ieškovės direktoriui žinomam trečiajam asmeniui. Taip pat abu teismai sprendė, kad ieškovės argumentas dėl atsakovo pareigos sumokėti už automobilį pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį neįvykdymo negali būti pagrindas pripažinti šią sutartį negaliojančia, kadangi kiti bylos įrodymai patvirtina buvus ieškovės valią sudaryti sutartį. Kasacinis teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų motyvuojamosios dalys suponuoja, jog teismai, atsižvelgdami į bylos šalių nurodytas aplinkybes ir išsamiai išanalizavę visus byloje esančius įrodymus (tiek teismo ekspertizės akto išvadas, tiek ginčijamas sutartis, pokalbio garso įrašą ir kt.) bei remdamiesi šių įrodymų visuma, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės valia. Dėl to kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020