Bylos esmė
Santuokos nutraukimo byloje, be kitų klausimų, buvo sprendžiamas nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais nustatymo bei vaiko išlaikymo klausimas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina (ieškove). Iš tėvo (atsakovo) priteisė išlaikymą vaikui. Taip pat nustatė atsakovo ir ieškovės bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl bendravimo tvarkos
Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas nustato tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Teismai nepagrįstai nustatė vaiko bendravimo tvarką su ieškove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
Apžvelgiamoje byloje teismai nustatė tokią vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, pagal kurią vaikas kas antrą savaitę praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis). Kasacinis teismas nusprendė, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis nėra iš esmės nesuderinamas su vaiko interesais ar negalimas pagal Lietuvos teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iš tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.
Kasacinio teismo vertinimu, apžvelgiamoje byloje teismų nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų; todėl ji gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytos sąlygos – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Vis dėlto, tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Sprendžiant dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta, vaiko ugdymo įstaigų vieta, vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Tačiau skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose šios reikšmingos aplinkybės nėra aptartos.
Dėl išlaikymo dydžio
Pasisakydamas dėl išlaikymo vaikui dydžio, kasacinis teismas nurodė, jog turi būti atkreipiamas dėmesys į tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymą, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku. Tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Tačiau kai kurių vaiko poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kasacinis teismas sprendė, kad teismai, nustatę, jog vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, bei įvertinę vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau kadangi teismų procesinių sprendimų dalys dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, buvo panaikintos, kasacinis teismas atitinkamai panaikino ir teismo sprendimų dalis dėl vaiko išlaikymo ir šias bylos dalis perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019