Bylos esmė
Kasacinis teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo išlaidų atlyginimo, kai atliktas namo rekonstravimas yra savavališka statyba.
Pastatų savininkė (ieškovė) ieškiniu prašė teismo iškeldinti iš jai priklausančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų mirusio sūnaus sugyventinę (atsakovę) ir anūką (atsakovą). Priešieškiniu buvo prašoma priteisti atsakovei iš ieškovės kompensaciją už atliktą gyvenamojo namo pagerinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovai naudojosi ieškovės pastatais panaudos sutarties pagrindu. Ieškovei leidus atsakovė ir dar būdamas gyvas jos sūnus gyvenamąjį namą savo lėšomis rekonstravo. Nei gyvenamojo namo rekonstravimo projekto, nei statybos leidimo atsakovė neturi, t. y. atliktas gyvenamojo namo rekonstravimas yra savavališka statyba.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu iškeldino atsakovus iš ieškovės pastatų, o atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės kompensaciją už atliktą gyvenamojo namo pagerinimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismai atmesdami atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl rekonstravimo išlaidų atlyginimo nusprendė, kad nustačius, jog namo rekonstravimas atliktas savavališkai, priteisti atsakovei iš ieškovės kompensaciją už ne teisės aktų nustatyta tvarka atliktą namo rekonstravimą (savavališką statybą) nėra teisinio pagrindo.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Kasacinis teismas nurodė, kad nuomininkas (atitinkamai ir panaudos gavėjas) turi teisę reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti (rekonstruoti), atlyginimo, tačiau kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas pagerintas (atliktas rekonstravimas). Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis.
Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo (rekonstravimo), svarbu atsižvelgti ir į tai, ar statybos ir remonto darbai atlikti nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių viešosios teisės aktų. Daikto pertvarkymas (rekonstravimas) pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo. Priešingas aiškinimas reikštų vieno iš pagrindinių teisės principų, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria), pažeidimą.
Tuo atveju, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Tai reiškia, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai jis negali būti ir nuosavybės teisės objektu, nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama. Draudimas įgyvendinti nuosavybės teisę į neteisėtai pastatytą statinį arba, kitaip tariant, nuosavybės teisės į neteisėtai pastatytą statinį nepripažinimas yra visuotinai pripažįstamo principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, išraiška.
Neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiškai pripažįstamą satisfakciją).
Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: įstatymuose nustatytas draudimas naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) statiniu (jo dalimi), kuris pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, taikomas ir tuo atveju, kai statinys yra neteisėtai rekonstruotas. Kol savavališkos statybos (rekonstravimo) padariniai nėra pašalinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, įteisinant atliktą statinio (jo dalių) rekonstravimą, tol negali būti sprendžiama dėl savininko teisių įgyvendinimo ir jo pareigų, be kita ko, pareigos kompensuoti už statinio pagerinimą, vykdymo.
Remdamasis nurodytais išaiškinimais kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės kompensaciją už jos gyvenamojo namo rekonstravimą, nes nėra išspręstas šio statinio savavališko rekonstravimo padarinių šalinimo klausimas, kuris, pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį gali būti sprendžiamas įteisinant atliktą gyvenamojo namo rekonstravimą tik esant tam tikroms sąlygoms.
Dėl nurodytų priežasčių kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nuspręsti dėl atsakovės pareikšto reikalavimo priteisti jai kompensaciją už ieškovės gyvenamojo namo pagerinimus, kuriais atlikta savavališkas rekonstravimas.
Rezultatas
Kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą (ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2024