Bylos esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl draudimo apsaugą ir jos apimtį nustatančių civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų aiškinimo.
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 85 000 Eur nesumokėtą dalį draudimo išmokos. Ieškovas nurodė, kad atsakovas buvo apdraudęs jo civilinę atsakomybę dėl vykdomoje veikloje tiekiamo produkto. Ši rizika apdrausta 100 000 Eur. Šalys taip pat susitarė dėl draudimo apsaugos išplėtimo – ieškovo civilinės atsakomybės draudimo 15 000 Eur dėl daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo su iš ieškovo įgytu produktu, sugadinimo ar sunaikinimo. Ieškovas pagamino užsakovui gelžbetonines rėmo sijas, tačiau jas sumontavus kilo grėsmė statinio stabilumui, kadangi sijos turėjo defektų (įtrūkimų). Užsakovas dėl rėmo sijų defektų šalinimo darbų patyrė turtinės žalos, šią jam atlygino ieškovas ir kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas už šį draudžiamąjį įvykį sumokėjo 15 000 Eur draudimo išmoką pagal draudimo sutarties sąlygą dėl draudimo apsaugos išplėtimo. Ieškovas įrodinėjo, kad taikytina standartinė 100 000 Eur draudimo apsauga, o ne jos išplėtimas, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti draudimo išmokos dalį – 85 000 Eur.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Kasacinis teismas išaiškino, kad Draudimo įstatymas nustato pareigą draudikui – draudimo veikla užsiimančiam profesionalui – veikti sąžiningai, geriausiomis draudėjui sąlygomis, jo interesais. Draudiko teikiama informacija formuojant draudimo santykius turi būti teisinga, aiški, neklaidinanti. Draudikas turi užtikrinti, kad jo parengtose draudimo taisyklėse būtų aiškiai ir nedviprasmiškai išvardyti atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos. Draudėjas turi būti tinkamai informuotas apie draudiko prisiimamos rizikos apimtį, jam turi būti siūloma sudaryti draudimo sutartį tik tokiomis sąlygomis, kurios sulygtos atsižvelgus į individualią situaciją, konkretų draudėjo interesą, jo lūkesčius. Draudimo sutarties sąlygos, nustatančios išimtis, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, turi atitikti aiškumo, konkretumo kriterijus, derėti su draudimo esme, draudimo sutartimi siekiamais tikslais.
Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, esant šalių nesutarimui dėl draudimo apsaugą ir jos apimtį nustatančių civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų aiškinimo, nustatančių draudimo apsaugą, jos apimtį, draudiko įsipareigojimus, turinio, aiškindami šias sąlygas turi vadovautis ne tik bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir bendraisiais teisės principais, bet ir atsižvelgti į draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, draudikui tenkančias pareigas šiame procese, konkrečiai sutarčiai sudaryti reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinti, ar ginčo sąlygos kvalifikuotinos kaip individualios, ar kaip standartinės draudiko parengtos sąlygos, ar jomis nepaneigiama draudimo esmė, tikslas. Draudikas, įrodinėdamas, kad pagal draudimo sutarties sąlygas tam tikros draudimo rizikos jis neprisiėmė ar prisiėmė tik dalį jos, negali remtis jo paties parengtomis standartinėmis sąlygomis, kurios stokoja aiškumo, neatitinka suderinamumo reikalavimo, neatspindi individualaus atvejo ypatumų. Standartinės sąlygos perkėlimas į draudimo polisą savaime nereiškia, kad tokia sąlyga laikytina individualia, šalių laisva valia suderėta sąlyga ir kad ją aiškinant taikytinas mažesnis draudėjo interesų apsaugos standartas.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendime akcentavo ieškovo gaminamos produkcijos – statybos metu naudojamų statinių konstrukcijų elementų – specifiką. Teismas nustatė, kad ji (produkcija) neturi savarankiškos paskirties, negali būti naudojama kitaip, kaip tik sumontuojant statinyje. Būdami statinio sudėtinė dalis, jo struktūros elementas šie gaminiai tuo atveju, jei yra pagaminti su trūkumais, iš esmės visada sukelia žalą būtent tuo metu, kai jie yra sumontuojami statinyje. Vadinasi, ieškovas buvo suinteresuotas sudaryti atitinkamą civilinės atsakomybės dėl jo veikloje tiekiamo produkto draudimo sutartį, pagal kurią realiai būtų perimta jo patiektu produktu padarytų nuostolių atsiradimo rizika.
Kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip draudimo srities profesionalas, šalių draudimo santykių formavimo procese turėjo pareigą įvertinti ieškovo individualios situacijos ypatumus ir pasiūlyti tokį produkto civilinės atsakomybės draudimą, kuriuo teikiama apsauga derėtų su ieškovo vykdoma veikla, gaminamos produkcijos, jos panaudojimo būdo ir draudimo rizikos ypatumais. Nors atsakovas nurodo, kad įvertino ieškovo veiklos specifiką, šalys susitarė dėl atitinkamos draudimo apsaugos ir jos apimties, draudimo sutarties sąlygose individualios situacijos ypatumai aiškiai nėra aptarti. Ieškovui pagal draudimo sutartį yra suteikta standartinė produkto civilinės atsakomybės draudimo apsauga, tačiau ji iš esmės jokiais atvejais negalėtų būti taikoma ir tretiesiems asmenims kilusi žala, atsiradusi tuo atveju, jeigu dėl ieškovo pagaminto ir pagal paskirtį panaudoto produkto kokybės trūkumų būtų sužalotas ar sunaikintas statinys, galėtų būti atlyginta tik taikant draudimo išplėtimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tokios atsakovo pasiūlytos draudimo sąlygos paneigia produkto civilinės atsakomybės draudimo prasmę, prieštarauja draudimo esmei, todėl taikytina standartinė, ne išplėtime nurodyta draudimo apsauga, dėl kurios šalys susitarė draudimo liudijime ir nustatė 100 000 Eur draudimo sumą.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad nors atsakovas akcentuoja, jog individualiomis draudimo sutarties sąlygomis, turėdamas tokią teisę, apibrėžė prisiimtos rizikos ribas, draudimo liudijime įtvirtintomis sąlygomis, nustatančiomis draudimo apsaugos išplėtimą, jis negali grįsti savo pozicijos, nes sutarties sąlygų kontekste jos stokoja aiškumo, neatitinka suderinamumo reikalavimo, neatspindi individualaus atvejo ypatumų. Be to, sąlyga, nustatanti draudimo apsaugos išplėtimą – ieškovo civilinės atsakomybės draudimą produkto susiejimo su trečiajam asmeniui priklausančiu daiktu atveju, į draudimo liudijimą iš esmės perkelta iš draudimo taisyklių, neįvertinus ieškovo produkto specifikos, galimos žalos atsiradimo mechanizmo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad išskirtinės situacijos neatspindinti sąlyga laikytina individualia, turinčia viršenybę prieš kitas sutarties sąlygas.
Rezultatas
Kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-381/2023
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia teisines paslaugas, susijusias draudimo teisiniais santykiais