202205.13
Bylos esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas (juridinis asmuo) prašė teismo iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, iš atsakovų (bendraturčių) priteisiant ieškovui žemės sklypo dalis, o atsakovams iš ieškovo – piniginę kompensaciją už jam atitenkančias atsakovų nekilnojamojo turto dalis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tenkino ieškinio dalį.

Kasacinio teismo išaiškinimai

yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atsidalyti jo dalį, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia. Tokiu atveju reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą.

pažymėjo, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 str. 2 d. nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pagal CK 4.80 str. 2 d., jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais.

kasaciniame skunde, be kita ko, argumentavo, kad nors šiai bylai teisingai išnagrinėti buvo itin svarbus CK 4.80 str. 2 d. taikymas, pirmosios instancijos teismas šią teisės normą tik paminėjo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuria remdamasis atmetė ieškinį, kontekste. konstatavo, kad nagrinėjamu atveju dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo turi būti sprendžiama vadovaujantis aktualiomis nacionalinės teisės normomis, įtvirtinančiomis pakankamą nuosavybės teisės apsaugą, šios teisės gynimo priemones, ir kasacinio teismo praktikoje pateiktais šių normų išaiškinimais.

atkreipė dėmesį, kad nuosekliai argumentavo, jog negalima padalyti žemės sklypo natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir pateikė atitinkamus įrodymus. Tačiau šių įrodymų teismas netyrė, dėl jų nepasisakė, todėl padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad ieškovas gali atsidalyti jam priklausančią žemės sklypo dalį be neproporcingos žalos sklypo paskirčiai. Todėl padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šiai bylai teisingai išnagrinėti aktualių kasacinio teismo išaiškinimų, netinkamai taikė CK 4.80 str. 1, 2 d. nuostatas. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas ignoravo bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės absoliutumą, iš esmės neištyrė, ar šiuo atveju galimas žemės sklypo atidalijimas natūra, ar tam nėra objektyvių kliūčių, ar tai techniškai ir teisiškai įmanoma, taip pat tinkamai nemotyvavo savo sprendimo.

Rezultatas

panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą šiam teismui perdavė nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022


APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia paslaugas žemės teisinių santykių srityje

Sekite mūsų naujienas Facebook