Ieškovas teismo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas nurodė, kad jo bute atliktas remontas yra paprastasis remontas, kuriam atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, taigi nėra savavališkos statybos fakto, nurodyto ginčijamame savavališkos statybos akte, o ginčijami Inspekcijos surašyti administraciniai aktai yra neteisėti. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai – atmetė ieškinį. Ieškovas kasaciniame skunde kėlė klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento būtinumo jam savo bute išmontavus vandentiekio ir nuotekų tinklus, karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemos vamzdynus bei radiatorius, sumontavus laikinus vamzdžius, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą karšto ir cirkuliacinio vandens tiekimą name, išardžius balkoną ir kambarį ribojusią sienos dalį, esančią po palange, taip sujungiant balkoną ir kambarį bei padidinant šildomą plotą ir šildymo sistemos vamzdį nutiesus į balkoną. Tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar ieškovas pertvarkė bendrąją šildymo sistemą ir ar reikalingas leidimas atlikti tokius darbus, ar ieškovas atliko atskiros vartotojo inžinerinės (šildymo) sistemos keitimo darbus, kuriuos atlikti leidimas nėra reikalingas.
Kasacinis teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – privalomas, be kita ko, tais atvejais, kai yra įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį). Ieškovo nuomone, išardytieji vamzdynai yra ne daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos dalis, bet atskira vartotojo inžinerinė sistema, kurios paprastojo remonto darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas nurodė, kad vartotojo inžinerinė sistema yra laikoma statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalimi (posisteme), todėl jai taikytinos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias inžinerines sistemas. Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių inžinerinės sistemos atskirumą nuo bendrosios inžinerinės sistemos. Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nekonstatavęs inžinerinės sistemos atribojimo nuo bendrosios, turėjo pagrindą ją traktuoti kaip bendrąją ir taikyti tokios sistemos pertvarkymą reglamentuojančias teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1-186 patvirtinto Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo 20 punkto nuostatas, šildymo sistemos prietaisų (radiatorių) keitimas, jų vietos pakeitimas ir pajungimo vietos bei prijungimo schemos keitimas laikytinas šildymo sistemos pertvarkymu, kuriam statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas. Įvertinęs įrodymus, patvirtinančius faktiškai atliekamų darbų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jau vien tik kambario sujungimas su balkonu, pakeitus patalpos dydį, sudaro pagrindą vertinti, jog šildymo prietaisų vietos keitimas vykdomas ne toje pačioje patalpoje. Šioje byloje teismų taip pat nustatyta, jog ieškovas, atlikdamas statybos darbus sau priklausančiame bute, išplėtė šildomą buto plotą, sumontavo naują šildymo sistemos vamzdį, suplanavo įrengti radiatorių balkone, pakeitė dalies vamzdynų diametrą. Kasacinio teismo vertinimu, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės buvo pakankamos pripažinti, kad ieškovui priklausančiame bute buvo atlikti darbai, kuriems būtinas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 22 dalis). Tokie ieškovo atlikti darbai negali būti vertinami kaip nedarantys įtakos bendrųjų inžinerinių sistemų veikimui, o įstatyme įtvirtintas reikalavimas dėl tokių darbų atlikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą yra pateisinamas viešuoju interesu. Valstybės institucijoms, kurioms suteikta kompetencija spręsti dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tenka pareiga užtikrinti, kad būsimi statybos darbai nelems pavojingų padarinių ar kitų asmenų teisių pažeidimo.
Remdamasis išdėstytais argumentais, kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismui, kad ieškovas, atlikdamas šildymo ir karšto vandens sistemos paprastojo remonto darbus, šias sistemas pertvarkė, o tam pagal nurodytus teisės aktus yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Dėl to kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-943/2021