202009.16

Ieškovė (vežėja) prašė priteisti iš atsakovės (krovinio gavėjos) skolą, o atmetus ši reikalavimą – nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o apeliacinės instancijos teismas – atmetė.
Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijai (toliau – ) būdingas griežto reguliavimo efektas, sprendė, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies c punkto normos negali būti taikomos tuo atveju, kai vežėjas patyrė papildomų transportavimo (krovinio gabenimo) išlaidų, susijusių su kitos (papildomos, tinkamos kroviniui vežti) transporto priemonės pateikimu ir krovinio perkrovimu į šią transporto priemonę, kai krovinys nebuvo prarastas ar sugadintas.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad krovinys (jo dalis) nebuvo prarastas ar sugadintas. Krovinys buvo pristatytas gavėjai (atsakovei), pretenzijų dėl krovinio ir jo kokybės, taip pat dėl pavėluoto krovinio pristatymo ieškovei pareikšta nebuvo. Papildomos transportavimo išlaidos atsirado dėl to, kad krovinį gabenanti transporto priemonė su tentine priekaba Vokietijoje buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir jie dėl netinkamo krovinio tvirtinimo uždraudė tęsti pervežimą šia transporto priemone. Tęsti pervežimą buvo leista tik perkrovus krovinį į kietos konstrukcijos sunkvežimį. Taigi šiuo atveju ieškovės (vežėjos) patirti nuostoliai yra susiję su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, o ne dėl žalos kroviniui. Dėl to kasacinis teismas sprendė, kad nepaisant to, jog šalių sudaryta krovinio pervežimo sutartis atitiko CMR konvencijos 1 straipsnyje nurodytas sąlygas, ieškovei (vežėjai) patyrus nuostolių, susijusių su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo transportuojamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už šiuos nuostolius CMR konvencija netaikytina. Šiam klausimui spręsti taikytinos CK civilinę atsakomybę ir vežimą reglamentuojančios, taip pat specialiosios krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos Kelių transporto kodekse (Kelių transporto kodekso 1 straipsnio 1 dalis).
Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta vežėjo pareiga tikrinti krovinio išdėstymo ir tvirtinimo atitiktį eismo saugumo reikalavimams. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ši vežėjo pareiga nepriklauso nuo to, kas pakrovė krovinį – siuntėjas ar vežėjas. Tai susiję ir su tuo, kad eismo saugumas yra viešasis interesas. Vežėjas yra tiek eismo dalyvis, tiek už transporto priemonę atsakingas asmuo. Be to, būtent vežėjui, kaip krovinių gabenimo specialistui, turi būti žinomi atitinkamų krovinių saugaus transportavimo reikalavimai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kasacinis teismas išaiškino, kad būtent vežėjas yra atsakingas už nuostolius, susijusius su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, išskyrus atvejus, kai jis objektyviai negalėjo suvokti, kad krovinio pakrovimas šių reikalavimų neatitinka. Šią aplinkybę – objektyvų negalėjimą suvokti, kad krovinio pakrovimas neatitinka eismo saugumo reikalavimų, privalo įrodyti vežėjas.
Remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, kasacinis teismas nurodė, jog krovinio gabenimą pažeidžiant eismo saugumo reikalavimus nulėmė tai, kad ieškovė: 1) kroviniui gabenti pateikė netinkamą transporto priemonę; 2) priėmė krovinį vežti nepaisydama to, kad padangų pakrovimas neatitiko sutarties reikalavimų; 3) kroviniui pavojingai išsikišus pro tentą, tęsė kelionę. Tuo tarpu krovinio siuntėjos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad krovinys buvo pakrautas nesilaikant sutarties reikalavimų – padangos nebuvo sukrautos eglute. Kasacinis teismas sprendė, kad byloje teismų nustatytos aplinkybės dėl krovinio pakrovimo ir gabenimo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, kaip vežėja, objektyviai negalėjo suvokti, jog krovinio pakrovimas, atsižvelgiant į sutarties sąlygų neatitinkančią transporto priemonę, kelia pavojų eismo saugumui. Taigi dėl nuostolių, susijusių su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, atsiradimo yra atsakinga ieškovė. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-969/2020