Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už indaplovę sumokėtus pinigus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo santykiai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikties tinkamos kokybės reikalavimams. Apžvelgiamoje byloje, sprendžiant ginčą dėl indaplovės kokybės, svarbios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, t. y. kad: įgaliotas serviso centras konstatavo indaplovės gedimą – perlūžusius durelių pynės laidus ir pagrindinio elektroninio bloko gedimą; valstybinė ne maisto produktų inspekcija sprendime nurodė, kad indaplovė yra netinkamos kokybės; prekė sugedo garantinio laikotarpio metu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatytas parduodamo daikto garantijos taikymo privalomumas pasireiškia ir tuo, jog pardavėjas neturi teisės riboti tokios garantijos apimties, t. y. jam neleidžiama pačiam sutrumpinti garantijos terminą – įstatymo įtvirtinama garantija, faktiškai būdama pagrindinė vartotojo teisių apsauga pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atveju, negali būti keičiama pardavėjo iniciatyva. Pabrėžtina, kad įstatyme įtvirtintos daikto kokybės garantijos terminas yra dveji metai nuo daikto perdavimo pirkėjui ir daiktas turi išlikti tinkamos kokybės visą šį laikotarpį. Kadangi šalys nesudarė rašytinės sutarties, kurioje būtų įtvirtintas kitoks prekės garantijos terminas, nei nustatytas įstatyme (CK 6.338 straipsnio 2 dalyje), todėl ginčo atveju prekei taikytina dvejų metų įstatyme įtvirtinta garantija. Pažymėtina, kad teismų nustatyta, jog indaplovė tinkamai veikė 13 tik 18 mėnesių. Taigi prietaisas likus dar 6 mėnesiams iki jo garantijos pabaigos nebeatliko pagrindinės savo funkcijos. Kasacinis teismas nurodė, kad nei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų (toliau – Direktyva 1999/44/EB), nei ją įgyvendinančios CK nuostatos nereikalauja, jog daikto perdavimo metu jau būtų akivaizdus defektas, – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai – trūkumas, nei to, kad daikto kokybė buvo netinkama. Kasacinis teismas taip pat suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklę: daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas. Kasacinis teismas nurodė, kad, konstatavus, jog indaplovės trūkumas svarbus, vertintina, ar jis yra tiek svarbus, kad šiuo atveju sudarytų pagrindą taikyti vartotojos pasirinktą teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje (2013 m. balandžio 17 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.). Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, kasacinio teismo vertinimu, šiuo atveju indaplovės gedimas yra reikšmingas – sugedo viena iš pagrindinių jos dalių, ji neteko tų savybių, kurių ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, todėl nebegali būti naudojama pagal paskirtį. Prekės taisymas negalėjo būti įgyvendintas nesukeliant didelių nepatogumų vartotojai, nes turi būti atsižvelgiama ne tik į remonto laiką ir kainą, bet ir į prekės, kuri vartotojai buvo reikalinga, paskirtį. Todėl kasacinis teismas sprendė, kad ieškovės pasirinkta teisių gynimo priemonė, vertinant indaplovės trūkumo rimtumą, yra proporcinga; ieškovė turėjo teisę reikalauti nutraukti pirkimo– pardavimo sutartį dėl indaplovės ir grąžinti už ją sumokėtus pinigus. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018