Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų – vekselio davėjo ir jo laiduotojos (sutuoktinės) – negrąžintą skolą ir palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas ieškovės ieškinio dalį atsakovei (laiduotojai) atmetė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ). Kasacinis teismas pažymėjo, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja reikalavimo teisę įvykdyti prievoles pagal vekselį šio įstatymo tvarka. Minėta įstatymo norma nereglamentuoja prievolių galiojimo ar pabaigos, taip pat ir vekselio laidavimo galiojimo ar pabaigos. Ji reglamentuoja procedūros pažeidimo teisines pasekmes, t. y. dėl procedūros pažeidimo prarandama teisė dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Teisės išieškoti skolą ne ginčo tvarka pagal vekselį iš davėjo, laiduotojo ar kitų įsipareigojusių asmenų praradimas pagal šios normos sąlygas nereiškia prievolės pabaigos vekselio laiduotojui. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nors vekselio laidavimo ypatumai yra reglamentuoti ĮPVĮ, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokiu reglamentavimu yra paneigta pati laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, esmė. Kasacinis teismas konstatavo, kad ĮPVĮ įtvirtina platesnę laidavimo apimtį, kadangi laiduotojo prievolė kreditoriui galioja ir tuo atveju, kai pagrindinė prievolė dėl kurios nors priežasties negalioja. Atitinkamai pagal CK laiduotojui suteikiama didesnė gynyba – jis turi teisę gintis nuo prievolės vykdymo pateikdamas įrodymus, kad laidavimas baigėsi, kai baigėsi juo užtikrinta prievolė, ar kitais CK nustatytais pagrindais. Šiomis nuostatomis vadovaujamasi, kai dėl vekselių įsipareigojimo ir laiduotojo įsiskolinimo priteisimo sprendžiama teisme. Kasacinis teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė prarado teisę pareikšti ieškinio reikalavimą vekselio laiduotojai, nes šiuo atveju taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 269-695/2017