Bylos esmė
Byloje buvo sprendžiamas klausimas ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys gali aptarti sąlygas dėl turto įgyto iki santuokos.
Ieškovas (vieno iš buvusių sutuoktinių kreditorius) prašė nekilnojamąjį turtą pripažinti atsakovų – buvusių sutuoktinių, bendrąja daline nuosavybe ir pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo aikštelės, kitų inžinerinių statinių. Sutuoktiniai buvo sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir dar santuokos nutraukimo byloje išsiskyrė bendru sutikimu.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą, nurodydamas, kad ginčas dėl turto padalijimo tarp sutuoktinių galutinai buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje ir iš naujo nebegali būti sprendžiamas.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino šią nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad dėl turto įgyto iki santuokos pripažinimo bendrąja daline nuosavybe klausimas teisme nebuvo sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą tik dėl santuokos metu įgyto ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas (kreditorius) pareiškė netiesioginį ieškinį už savo skolininką prašydamas pripažinti skolininkui nuosavybės teisę į dalį turto, kuris po santuokos nutraukimo liko skolininko buvusios sutuoktinės asmeninė nuosavybė, tai sprendimas, ar kreditorius turi teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį atskiroje byloje, priklauso nuo to, ar ieškinį dėl nuosavybės teisės į tokio turto dalį atskiroje byloje gali reikšti skolininkas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, išaiškino, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys, visų pirma, privalo aptarti turto, įgyto po santuokos sudarymo ir esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo klausimą, t. y. susitarti, koks santuokoje įgytas turtas atitenka vienai šaliai, koks – kitai. Tačiau tokioje sutartyje šalys gali aptarti viso šalių turto (tiek dėl įgyto santuokoje, tiek dėl turto įgyto iki santuokos sudarymo, tiek dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės ar dalinės nuosavybės teise, tiek ir dėl asmeninės nuosavybės teise) teisinį režimą po santuokos nutraukimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl ginčo turto teisinio režimo, t. y. kad ginčo turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl klausimas dėl turto priklausymo sutarties šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise galėtų būti sprendžiamas tik įstatyme nustatytais pagrindais, atnaujinus procesą šioje byloje.
Taigi, atsakant ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys gali aptarti sąlygas dėl turto įgyto iki santuokos, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu šioje byloje atsakymas yra taip, gali.
Rezultatas
Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria byla nutraukta, konstatavus, kad klausimas dėl turto buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023