Bylos esmė
Byloje buvo sprendžiamas neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo klausimas po Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimo. EŽTT pripažino, kad nacionalinės valdžios institucijos neužtikrino tinkamos interesų pusiausvyros tarp asmens nuosavybės teisių ir viešojo intereso. EŽTT konstatavo, kad atsakovas, turėdamas įvykdyti nacionalinių teismų sprendimus, privalo nugriauti kolonas, nes jų negalima įteisinti pagal esamą padėtį. EŽTT pasisakė, kad reikalavimas asmeniui nugriauti kolonas savo sąskaita, nepasidalijant išlaidomis su už neteisėtą statybą atsakingomis institucijomis, yra neproporcinga našta. EŽTT taip pat pažymėjo, kad nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, šio klausimo nesprendė.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismų sprendimai, kuriuose nepasisakyta dėl statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo atsakingiems asmenims, priimti laikantis tuometinės kasacinio teismo praktikos. Šioje praktikoje buvo pripažįstama, jog, nesant byloje reikalavimo nustatyti kaltus asmenis, teismas, spręsdamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, neturi pareigos savo iniciatyva nustatyti kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami statybos padariniai, nes pagal įstatymą įpareigotas savo lėšomis nugriauti statinį statytojas vėliau gali kreiptis į teismą dėl griovimui išleistų lėšų priteisimo.
Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą byloje Tumeliai prieš Lietuvą, laikomasi pozicijos, jog statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą šalinimo būdas, kai kalti asmenys nenustatomi, o statytojas įpareigojamas savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, akivaizdžiai neatitinka EŽTT praktikoje nurodytų standartų ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas. EŽTT nurodė, jog valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl jų pačių nerūpestingumo, turi teisę taisyti, tačiau neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Dėl to byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė neteisėto statybos leidimo išdavimą, statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius.
Apeliacinės instancijos teismas nutartimi atsakovų gyvenamąjį namą pripažino savavališka statyba. Teismas nustatė, kad atsakovų gyvenamasis namas pastatytas turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant detaliojo plano sprendinius ir statinio projektą. Kartu byloje nustatyti neteisėti institucijų darbuotojų veiksmai, sudarę prielaidas neteisėtą statybą įteisinti ir įregistruoti viešame registre. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl šios neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo, būtina įvertinti ne tik statytojo, bet ir kitų atsakingų asmenų (institucijų) neteisėtų veiksmų įtaką neteisėtos statybos prielaidoms ir situacijai, kai neteisėta statyba nebuvo nustatyta laiku, bet priešingai – buvo įteisinta. Pagal neteisėtų veiksmų įtaką šiems neigiamiems padariniams, šių padarinių pašalinimo našta paskirstytina tokius veiksmus atlikusiems asmenims (institucijoms). Nustatęs kelių asmenų neteisėtus veiksmus, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo.
Rezultatas
Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais visa neteisėtos statybos padarinių pašalinimo našta priskirta tik statytojams, nenurodant jokių tokios naštos paskirstymo motyvų, kasacinis teismas šia apimtimi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-378/2021
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia paslaugas nekilnojamojo turto ir statybos srityse
Sekite mūsų naujienas Facebook